Item Content Class

Daiva Karpavičiūtė
“Būrėja”, 2003 m., sausis, Nr. 1

Laimė kvepia santalmedžiu?

Žmonija, išvarginta sintetinių produktų, apsimestinių emocijų ir, apskritai, kažkokio suklastoto gyvenimo, dega noru susigrąžinti natūralumą. Šį troškimą atspindi ir  aromaterapija (šiandienos pasaulinė mada Nr.1!), padedanti priglusti prie gamtos dovanotų sveikatos ir grożio šaltinių.

Šiuo metu Lietuvoje ir net visoje Rytų Europoje vargiai rasite aromaterapeutą "kietesnį" (t.y. baigusį rimtesnes aromaterapijos studijas pas garsiausius pasaulio mokytojus) už kaunietę Dalią Braziulytę. "Būrėja" mobiliuoju telefonu Dalią pagavo Paryžiaus aerouoste. Ji vėl keliavo mokytis. Šįkart į tarptautinį seminarą Provanso Alpėse. Išgavome pažadą pasidalinti įspūdžiais.

* * * * * *

Dalia prisipažįsta, kad net draugams ją pagauti nelengva, nes darbas ir žinių troškulys gena iš Lietuvos į Angliją, iš Anglijos į Prancūziją, iš ten į Rusiją, Latviją ir t.t. Net iki Japonijos nusikasė. Tokiu beprotišku tempu sukasi pastaruosius penkerius metus, kai didžiuoju profesionalios psichologės susižavėjimu tapo aromaterapija.

- Šiuo menu susidomėjau neatsitiktinai, - sako Dalia. -Anksčiau susipažinau su aurasoma - nuostabiai subtiliu gydymo būdu, kai kūno ir sielos harmonijai sugrąžinti naudojamos spalvų, mineralų bei eterinių aliejų galios. Ilgainiui pastarieji, kitaip tariant kvapnioji aurasomos dalis, mane vis labiau intrigavo, ir...

Uoslė įveikė kitus pojūčius?
Anot "Kvepalų" autoriaus P.Suskindo, žmonės gali užsimerkti prieš baisybę ir grožį, užsikimšti ausis nuo melodijų ar kerinčių žodžių, bet kvapo jie negali išvengti. Mat kvapas -- kvėpavimo brolis... Iš tikrųjų, tik palaimintai naivus ir apie diktatorišką kvapų galią nieko nenutuokiantis žmogus gali tikėti, kad mūsų elgesį lemia vien laisva valia ir proto balsas. Su kiekvienu įkvėpimu tūkstančiai aromatingų dalelių dirgina uoslės receptorius, atakuodamos giliausius ir slapčiausius centrinės nervų sistemos sluoksnius ir žadina senas kaip pasaulis reakcijas: alkį, agresiją, seksualinį susijaudinimą, kovos už būvį ir ištisą grandinę kitokių instinktų. Minėtame romane herojus tvirtina: "Kas valdo kvapus, tas valdo ir žmonių širdis". Ir jis tūkstantį kartų teisus!

Vadinasi, šiandien ultramadingas sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdas visai nėra naujovė?
- Aromaterapija, kaip įvairių negalavimų gydymas natūraliais augalinės kilmės aromatais, egzistuoja ne mažiau penkių tūkstančių metų. Daugybę amžių liaudies medicinos saugotas žinias papildė naujausi mokslo atradimai. Tačiau ir pamodernėjusi aromaterapija išliko itin subtili. Gydymui naudojami eteriniai aliejai ne šalina atskirus simptomus ar ligą, o veikia visą żmogų, padeda atkurti visų jo gyvybinių jėgų - tiek fizinių, tiek dvasinių - pusiausvyrą.

Kodėl šįkart reikėjo lėkti Prancūzijon, ropštis į Alpes?
- Mat būtent ten kalnų miestelyje gyvena unikalių mokytojų Rianonos ir Bobo Harisų pora. Jie surengė medicininės aromaterapijos seminarą, į kurį pakliūti knietėjo daugeliui, tačiau griežtą atranką teįveikė keliolika aromaterapeutų iš skirtingų pasaulio šalių. Tarp išrinktųjų patekau ir aš. Labai džiaugiausi, nes iš įvairių šiuolaikinės aromaterapijos krypčių būtent medicininė man įdomiausia.

 Ar yra ir kitokia aromaterapija?
- Kuo daugiau ir įvairesnių žinių sukaupiama, tuo didesnis poreikis jas atitinkamai grupuoti. Šiandien į aromaterapiją galima pažiūrėti kaip į vieną iš holistinės (visybinės) medicinos sričių, kas itin populiaru Didžiojoje Britanijoje. Tačiau paslaptingas kvapų pasaulis gali būti tyrinėjamas ir kaip ezoterinė disciplina, arba kaip kosmetologijos arba psichologijos priemonių aruodas: šia kryptimi uoliausiai dirbama Japonijoje ir JAV.
Mane traukia grynai klinikinė aromaterapija: joje meistriškumo viršūnės priklauso prancūzams.     

"Aromaterapija" skamba romantiškai. Bet "klinikinė"...
- Iš tikrųjų, kai apsidairiau, kokia publika susirinko po Harisų namų stogu, savotiškai nusivyliau, - nusijuokia Dalia. - Tai aurasomą propaguoja romantiškos asmenybės. Suprantama - estetika, spalvos, poetiški esensijų pavadinimai bei su jais susijusios legendos, šviesi filosofija, meditacijos, kūryba... O klinikinė aromaterapija - dalykas itin tikslus. Nuo ryto iki vakaro mokslus krimtau nemenką darbo patirtį turinčių medikų ir natūropatų (Anglijoje taip vadinami gydantieji vaistažolėmis) draugijoje, t.y. bendravau su labai praktiškais, pabrėžtinai racionaliai mąstančiais žmonėmis. Paskaitos, laboratoriniai darbai... Eterinių aliejų chemija, botanika, augalų taksonika, genetika, farmakologija... Enzimai, fermentai... Kur, kokiomis sąlygomis išsiskiria, kokias ligas gydo, kokiomis dozėmis skirtini ir t.t.
Dar pridėkite aukštikalnės sukeltą galvos svaigimą, pykinimą, karščiavimą ir maždaug įsivaizduosite, kaip atrodo žiniuonių sąskrydis Alpėse. Tiesa, kaip tik tuomet aukštai kalnuose žydėjo levanda, čiobrelis, estragonas...

Iš šalies atrodo - didelio čia daikto! Kamštelį nuo buteliuko nusukti. Kvapnius lašus suskaičiuoti...
- Taip ir yra, kai terliojiesi su jais metų metus, išmoksti per keturių šimtų eterinių aliejų lotyniškus pavadinimus, įsimeni jų savybes, poveikio ypatumus, tarpusavio dermes... Paskui jau atsiranda žaismingumas. Ne veltui aromaterapija dažnai pavadinama menu. Nėra vienodų žmonių. Kiekvienam klientui aromaterapeutas ruošia eterinių aliejų mišinį, tinkantį tik tam konkrečiam žmogui. Be intuicijos, kūrybiškumo, grožio pajautos tokiame darbe nė žingsnio.

Kas gali pažinti žmogų geriau, nei jis pats. Tai gal ir aromaterapinį "kokteilį" geriausia susiplakti pačiam?
- Tai kvepalus išsirinkti geriausia pačiam. O terapija - specialistų reikalas. Tarkime, jau vien dėl to, kad procedūrą atlikti dera su kokybiškais eteriniais aliejais. Deja, parduotuvių lentynose tokių vargu surasite. Maža bėda, jeigu nusipirksite falsifikato, t.y. smarkiai praskiesto, bet natūralaus produkto. Kur kas pavojingiau "pasilepinti" sintetine medžiaga. Tokia neatgaivins (gyvą organizmą gydo tik gyvas; žmogaus sielą sušildo augalo siela), o susargdinti gali (tarkime, sukelti alergiją).

Aišku, pigiai pirkęs nesidžiaugsi...   
- Šiuo atveju tikrai ne. Negali tikras eterinis aliejus būti pigus. Juk viename aliejaus laše telpa išlaisvinta viso augalų lauko siela. Pavyzdžiui, rožių aliejui gaminti žiedlapiai renkami vos patekėjus saulei, lapelis po lapelio, kuo greičiau. Daugiausia lakiųjų medžiagų žiedlapiuose būna apie pusę devintos. Labai patyręs rinkėjas per valandą gali surinkti 5-8 kg lapelių. O iš 100 kg rožių žiedlapių išgaunama 3-8 g aliejaus. Jazmino žiedai skinami prieš saulėtekį, kad baltajam turtui nepakenktų rasa ir karštis. Kadangi žiedai skinami po vieną, net sparčiausias rinkėjas per valandą nesurenka daugiau 700 g. Iš tiek neišeina net vienas gramas aliejaus.

Bet juk tai neįsivaizduojama prabanga!
- O argi ne sveikata - brangiausias turtas? Vis mažiau yra abejojančiųjų, ar apsimoka investuoti į sveikatos apsaugą natūraliomis priemonėmis. Naudoti natūralias medžiagas nepigu, ir efektas nebūna žaibiškas (kokio galima pasiekti cheminiais preparatais), užtat jų veikimas pastovus ir ilgalaikis.
Pastaruoju metu save gerbiančios kosmetikos ir parfumerijos firmos prestižo reikalu laiko sukurti savą aromaterapinę liniją. Savo darbe naudoju tik  aukščiausios kokybės, iš ekologiškai švarių žaliavų pagamintus eterinius aliejus. Juos gamina viena žymiausių pasaulyje profesionaliosios aromaterapijos kompanija “The Fragrant Earth” (Kvapnioji žemė). Su šia britų firma ir jos vadovu,  garsiu parfumeriu Janu Kušmireku bendradarbiaujame štai jau penktus metus. 

Suprantama, juk daugumai žmonių, ypač moterų, gerai atrodyti ir yra gerai jaustis. Antra vertus, jeigu kvapai daro įtaką žmogaus elgesiui, ko stebėtis, kad moteris nuo seno mėgstama apšaukti raganomis, juk dażna plaukiame kaip aromatų debesis.
- Kaip gundymo menas aromaterapija gyvuoja tūkstančius metų. Pakanka prisiminti Kleopatrą, aplink moterišką pirštelį vyniojusią žymiausius to meto karvedžius. Naujausios mokslininkų išvados išsklaidė mitą apie pasakišką Egipto valdovės grožį, bet patvirtino ją išmanius kvapiųjų medžiagų galią žmogui. Paprasčiau tariant, ta išmintinga moteris žinojo, jog didesnis kiekis muskuso ar silkės dvokia, tačiau mažytis šių skysčių lašelis, sumaišytas su kvapiais sakais bei aliejais gali pavirsti dievų nosies vertais aromatais. Legenda pasakoja, kad apie Kleopatros atvykimą nereikėdavę pranešti. Karalienės laivas buvo padirbdintas iš kedro medienos, prisodrintos eterinio šio medżio aliejaus, o burės išmirkytos rožių aliejuje. Kai toks laivas išplaukdavo, vėjo atnešti aromatai esantiems krante apie Kleopatros artėjimą pranešdavo jau prieš kelias dienas.
Rytų kraštuose įdomiai ruošdavo suguloves karaliams ir karžygiams. Moterys ne tik būdavo mokomos šokio, poezijos, diskusijos meno, bet ir kelis metus valgydavo kvapniais sakais "pagardintą" maistą. Mažos dozės jų nenunuodydavo, tačiau organizmas persismelkdavo tomis medžiagomis. Kai tokia moteris vėliau mylėdavosi ir įkaitusi išprakaituodavo, pasklisdavo nuostabus kvapas. Joks vyras šito nepamirštų.
Apskritai, Rytų kultūrose kvapams visada buvo skiriama daug dėmesio. Aromatus gausiai naudojo kinų aukštuomenė: kvėpinami buvo kūnai, vonios, drabužiai. Kvepėjo rašalas, popierius ir kosmetika. O didžiulės Budos skulptūros buvo skaptuojamos iš kamparo medienos.
Apie islamo pranašą Mahometą sakoma, esą labiausiai mylėjęs vaikus, moteris ir aromatus. Mėgstamiausias jo kvapas buvęs hena. Tačiau musulmonų kultūrą persmelkė rožė. Rožių vandeniu šlakstytos mečetės, kvėpintos pirštinės, skanintas šerbetas bei saldumynai.
O pavyzdžiui, Indijos šventyklų durys ir dabar daromos tik iš santalmedžio. Ir ne tik todėl, kad kvapni mediena atbaido skruzdes ir termitus. Kilnus santalmedžio aromatas kelia dvasią, stiprina pasitikėjimo savimi jausmą, ramina...

Tai gal galima sakyti, jog laimė kvepia santalmedžiu?
- Turbūt kiekviena moteris būtų laiminga galėdama taip pasakyti, - kvatoja Dalia. - Mat tantrinis mokymas skelbia, kad tikras vyras turi kvepėti santalmedžiu, o moteris - jazmino puokšte ant rankų, pačiule prie kaklo ir skruostų, gintaru turi dvelkti jos krūtinė, kvapniuoju nardu - plaukai, muskusu - pilvas, santalmedžio aromatas turi kilti nuo jos šlaunų, o nuo pėdų - šafrano.

Kokiomis įdomybėmis aromaterapija gali nustebinti šiandien?
- Aromaterapijos specialisto pagalba praverčia ne tik tiems, kas rūpinasi savo asmenine sveikata bei malonia savijauta. Minėjau, jog Japonijoje ir JAV aromaterapija pasitelkiama tam tikrai aplinkai kurti, ją modeliuoti. Didžiausioms kompanijoms, ligoninėms, oro linijoms, bankams ir kitoms įstaigoms aromaterapeutai padeda sukurti palankią atmosferą, pašalinti įtampą ir stresą, maloniai nuteikti darbuotojus bei lankytojus, užtikrinti gerus tarpusavio santykius bei harmoningą bendravimą. "Sony" korporacija, savo oro kondicionavimo sistemą praturtinusi citrusinių kvapais, patvirtino, kad žmonių darbuose net 70 proc. sumažėjo klaidų. Įprastu dalyku tampa aromatus naudoti reklamai, kai siekiama pabrėžti naujos prekės išskirtinumą.
Berods, Niujorke buvo atliktas įdomus eksperimentas: metro stotyse, kurios yra nusikalstamumu garsėjančiuose rajonuose, į orą, pučiamą per ventiliacijos angas, buvo įmaišyta agresyvumą slopinančių eterinių aliejų. Rezultatas pranoko lūkesčius: nusikaltimų pamažėjo keturis penkis kartus.

Kokį aromatą pirmiausia pasirinktumėte pati?
Osmanthus fragrans – kvapniojo alyvmedžio absoliutą. Tai mėgstamiausias mano aromatas. Būtent šiuo augalu kvepia Japonija rudenį, gelstant ir raustant klevams Kioto dzen soduose. Šis aromatas asocijuojasi mano prisiminimuose su  Kuramos kalnu, iš kur kilo Reiki mokymas apie Universalią gyvybinę energiją…