Item Content Class

AROMATINĖS MEDŽIAGOS

Aromaterapija – tai fizinių bei dvasinių problemų gydymas plačiąja prasme ir profilaktika, naudojant natūralias, augalinės kilmės aromatines medžiagas.

Šiame skyrelyje pateikiame trumpą pagrindinių aromaterapijoje naudojamų medžiagų ir jų gamybos būdų aprašymą.

ETERINIAI ALIEJAI

Eteriniai aliejai – pagrindinės aromaterapijos medžiagos — kvapnūs, sudėtingos struktūros lakių medžiagų junginiai, gaminami iš aromatingų augalų distiliacijos būdu (1 pav.).

Aromatines medziagos clip image002

1 pav. Eterinių aliejų distiliacijos procesas

Aromatinės esencijos, susidarančios augaluose natūraliu būdu gamtoje, eteriniais aliejais tampa tik distiliuojant . Tai pagrindinė aromaterapijoje naudojama veiklioji medžiaga, todėl turėtų būti gryna, kad pasižymėtų terapinėmis savybėmis. Tikrieji eteriniai aliejai gaminami distiliacijos būdu, nenaudojant cheminių tirpiklių.

Pagrindiniai aromaterapijoje naudojami distiliacijos metodai:

  • Vandens distiliacija.
      Šiuo atveju augalinė medžiaga užpilama šaltinio vandeniu, kuris šildomas ima garuoti, pasiekęs virimo temperatūrą. Aromatinės augalo esencijos kartu su vandens garais kyla distiliavimo inde į viršų ir patenka į vamzdelių „labirintą“ — kondensatorių, kuriame garai vėsinami ir vėl tampa skysčiu. Galutinis distiliacijos produktas „nusileidžia“ į specialų indą, vadinamą Florencijos vaza. Čia eteriniai aliejai atsiskiria nuo vandens. Dauguma jų, būdami lengvesni už vandenį, susikaupia vandens paviršiuje ir yra supilami į buteliukus pro specialiai tam skirtą kranelį. Distiliuojant sunkesnius už vandenį eterinius aliejus jie surenkami indo dugne.

Tokiu būdu dažnai distiliuojami gėlių ir žiedlapių (pvz., rožės, apelsino žiedų)  eteriniai  aliejai.

  • Vandens ir garų distiliacija.
      Šio proceso metu vanduo supilamas distiliavimo indo apačioje, o augalai sudedami ant virš vandens esančio tinklelio. Vanduo šildomas ir, pasiekęs virimo temperatūrą, ima garuoti. Karšti vandens garai kyla per augalų sluoksnį, atveria jų liaukutes, kuriose saugomos aromatinės esencijos. Aromatinės esencijos, susimaišiusios su vandens garais, kyla į kondensatorių. Tolimesnė procedūra analogiška aukščiau aprašytajai.

 Tokiu būdu dažnai distiliuojami žolių ir lapų  eteriniai  aliejai.

  • Garų distiliacija.
    Tai  dažniausias šiuolaikinės aromaterapijos eterinių aliejų gamybos būdas (žr. 1 pav.). Šiuo atveju vanduo šildomas atskirame inde, o vandens garai su dideliu spaudimu patenka į distiliavimo katilą, kyla per augalų sluoksnį ir „išlaisvina“ aromatines esencijas.

 

Kartais vienos distiliacijos nepakanka. Pakartotinis procesas, kai eterinis aliejus išgryninamas ir atskiriamas nuo nelakių medžiagų arba apvalomas nuo nepageidaujamų sudedamųjų dalių (pvz., furokumarino bergapteno, esančio bergamočių eteriniame aliejuje ir didinančio odos jautrumą saulės spinduliams) vadinamas rektifikacija.

Šaltasis spaudimas

Tai dar vienas metodas, naudojamas eterinių aliejų gamybai ir taikomas citrusiniams. Šiuo būdu eteriniai aliejai spaudžiami iš citrinų, apelsinų, bergamočių, mandarinų, žaliųjų citrinų, greipfrutų vaisių žievelės. Eteriniai aliejai surenkami kempine, spaudžiant ir traiškant vaisiaus žievelę, po to filtruojami. Iki 1930 m. šis procesas buvo atliekamas rankiniu būdu. Dabar tam naudojamos specialiai sukurtos centrifugos.

Šaltojo spaudimo būdu gaminami ir aromaterapijoje naudojami augaliniai aliejai (pvz., migdolų, abrikosų kauliukų, saulėgrąžų ir kt.).

HIDROLATAI

Hidrolatas – tai antrinis distiliavimo proceso produktas. Tai vanduo, buvęs sąlytyje su distiliuojamais augalais, garų pavidalu išlaisvinęs ir „pagrobęs“ jų aromatines molekules ir baigęs savo kelionę vamzdelių labirintais Florencijos inde. Po distiliacijos vandenyje lieka „įrašyta“ energetinė augalo informacija (todėl hidrolatą galima vartoti kaip homeopatinį produktą), tirpių augalo medžiagų ir nedidelis kiekis eterinio aliejaus — maždaug 0,2 g litre.

Hidrolatai naudojami  odai  prižiūrėti ( valyti, drėkinti), dezinfekuoti ir gydyti žaizdas, gali būti garinami aromatinėse lempose, vartojami į vidų, dedami į kosmetinius preparatus ir maistą. Hidrolatai – tai itin vertingas švelnaus poveikio aromaterapijos produktas, todėl puikiai tinka jautriai odai. Juos paprasta ir saugu naudoti netgi mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms.

Patys populiariausi aromaterapijoje yra rožių, apelsino žiedų, levandų, pipirmėčių, rozmarinų, čiobrelių, ramunėlių, rugiagėlių hidrolatai.  

Augaliniai aliejai

Tai vieni iš pagrindinių aromaterapijoje naudojamų produktų, dar vadinami baziniais aliejais. Augaliniai aliejai – tai lipidai (arba riebalai), gaminami šalto spaudimo būdu iš maistingus riebalus kaupiančių augalų kauliukų, riešutų ir sėklų (pvz., migdolų, graikinių, lazdyno riešutų, abrikosų, persikų kauliukų, saulėgrąžų, sezamo sėklų, avokadų ir kt.). Kokybiški  aromaterapiniai augaliniai aliejai gali būti vartojami ir maistui (pvz., salotoms ir maistui pagardinti), tačiau parduotuvėse pardavinėjami maistinės kokybės aliejai netinka aromaterapijai, kadangi yra rafinuoti ir chemiškai bei termiškai apdoroti, t.y. „negyvi“.

Augaliniai aliejai aromaterapijoje dažniausiai naudojami kaip terpė, kurioje tirpinami eteriniai aliejai. Augaliniai aliejai maitina odą, apsaugo ją nuo žalingų aplinkos poveikių: saulės spindulių, šalčio, karščio, drėgmės ir pan. Augalinių aliejų ir eterinių aliejų (2—2,5%) mišiniu „aprengiama“ kliento oda aromaterapinio masažo metu. Kurį laiką išlikdami odos paviršiuje, augaliniai aliejai suteikia slydimo masažuotojo rankoms, leidžia švelniai slysti kūno paviršiumi, pagyvinant kraujotaką ir limfotaką, atpalaiduojant raumenis. Tokį mišinį galima naudoti kaip kosmetinę kaukę arba kompresą bei kasdienei kūno ir veido odos priežiūrai (po dušo, ar vonios, kai atsiveria odos poros). Augaliniais aliejais praturtinami aromaterapiniai kremai ir kosmetiniai preparatai. Kaip maistingų medžiagų ir vitaminų šaltinis jie gali būti vartojami maistui.

FITOLIAI (MACERATAI)

Fitoliai (dar vadinami infuziniais aliejais, arba maceratais) – tai augaliniame aliejuje mirkytų (maceruotų) vaistažolių produktas. Fitolių gamybai dažniausiai naudojamas kokybiškas aromaterapinis šalto spaudimo saulėgrąžų arba alyvuogių augalinis aliejus. Maceracija gali būti šalta arba karšta. Pirmuoju atveju šviežiai nuskintos arba padžiovintos vaistažolės dedamos į tamsaus stiklo indą ir užpilamos augaliniu aliejumi. Užpilas laikomas keletą savaičių šiltoje tamsioje patalpoje arba saulėkaitoje. Parudavę augalai išimami ir pakeičiami šviežiais. Procedūra kartojama 2—3 kartus. Paruoštas produktas perkošiamas, nufiltruojamas ir supilstomas į mažesnes tamsaus stiklo talpas.  Jo galiojimo trukmė – keletas mėn.

Antruoju – karštos maceracijos – atveju naudojami karšti riebalai. Augalinė žaliava, užpilta aliejumi, kaitinama iki 65 laipsnių. Veikiamos šilumos atsipalaiduoja lakiosios aromatų molekulės ir prisotina augalinį aliejų.

Dažniausiai aromaterapijoje naudojami fitoliai: jonažolių, medetkų, pelkinės vingiorykštės, ramunėlių, Taičio Monoi (Taičio gardenijos žiedų fitolis, arba ištrauka kokospalmių riešutų aliejuje) ir kt. Fitoliais galima praturtinti masažinį aliejų (maždaug 3—10%), jie dedami į aromaterapinius kremus ir kosmetinius preparatus. Nedidelį fitolių kiekį galima naudoti tiesiog ant odos – dauguma jų mažina uždegimus ir skausmą, skatina žaizdų gijimą ir audinių regeneraciją.

ABSOLIUTAI

Tai labai koncentruotas aromatinis produktas, gaminamas anfleražo arba tirpiklių ekstrakcijos būdu. Absoliutai gaminami iš trapių gėlių bei augalų, lengvai prarandančių aromatą ir suyrančių dėl karšto vandens, garų arba aukštos temperatūros poveikio.

Aukšta temperatūra ir distiliacija garais gali sunaikinti subtilų augalo aromatą. Šis  būdas leidžia išsaugoti aromatą geriau nei eterinių aliejų pavidalu. Absoliutų cheminė sudėtis ir struktūra skiriasi nuo eterinių aliejų. Jie dažniausiai yra klampesni, turi ryškesnę spalvą ir kvapą. Absoliutai naudojami kosmetikos ir parfumerijos pramonėje. Aromaterapijoje absoliutai dažniausiai naudojami dėl intensyvaus aromato, veikiant nervų sistemą, kuriant pageidaujamas būsenas ir nuotaikas. Nedidelį jų kiekį galima maišyti su augaliniais aliejais (pvz., masažui) bei dėti į kosmetinius preparatus.

Dažniausiai aromaterapijoje naudojami absoliutai: rožės, nerolio (apelsino žiedų), jazminų.

SAKAI, DERVOS

Tai klampios, tirštos, kartais kietos aromatingos medžiagos. Esencijos iš jų distiliuojamos, naudojant tirpiklius. Dervos naudojamos kaip kvapo fiksatoriai kvepaluose ir parfumerijoje. Natūraliais sakų ir dervų gabalėliais (pvz., miros, bosvelijų), deginamais ant specialių gesintos anglies žvakučių, gali būti smilkomos patalpos, aromatizuojamos ir apvalomos erdvės bei žmonių aura.

ATARAI

Ataras – tai ypač koncentruotas produktas, distiliuotas iš aromatingų augalų į santalų aliejų ir pasižymintis intensyviu aromatu. Atarai gaminami ir vartojami daugiausia Indijoje, kur nuo senų laikų naudoti  parfumerijoje bei Ajurvedos medicinoje (arba: kur nuo senų laikų naudoti kaip kvepalai ir vaistai). Aromaterapijoje naudojami lotosų, jazminų, rožių ir kt. atarai.

Plačiau apie eterinius aliejus ir aromaterapijoje naudojamas medžiagas kviečiame skaityti į lietuvių kalbą išverstame bestseleryje, visame pasaulyje populiarioje knygoje:

  • Patricia Davis. Aromaterapija nuo A iki Ž. „Meilės kelias“, 2004.