Item Content Class

Dalia Braziulytė
„Laiko balsas“, 2000 m. gruodis, Nr. 13

AROMATERAPIJA:
KVAPŲ PASAULIS – PASAULIO KVAPAI

UOSLĖS POJŪTIS

„Juk žmonės gali užsimerkti prieš didybę, baisybę, grožį, užsikimšti ausis nuo melodijų ar kerinčių žodžių. Bet kvapo jie negali išvengti. Mat kvapas – kvėpavimo brolis. Su oru jis patenka į žmones, jie negali nuo jo apsiginti, jei nori gyventi. Ir į pačią gilumą įsigauna kvapas, iki pat širdies, ir ten griežtai suskirsto, kam teks prielankumas, o kam panieka, kam pasibjaurėjimas, o kam aistra, kam meilė, o kam neapykanta. Kas valdo kvapus, tas valdo ir žmonių širdis.“

Patrick Suskind. KVEPALAI  (Alma Litera. Vilnius, 1998. 131 psl.)

Nuo gimimo lig pat mirties mes gyvename aromatų pilname pasaulyje. Mamos kvapas, šiltas pienas ir garuojanti manų košė, rytinė kava, cinamonu ir apelsinais iškvėpintos Kalėdos, po lietaus šlapias asfaltas ir nukritę rudeniniai lapai, miegantis šuo, sterilus stomatologo kabinetas ir visais pasaulio kvapais dvelkianti parfumerijos parduotuvė – tai tik keletas aromatų, pažadinančių ištisas virtines spalvingų asociacijų, jausmų ir prisiminimų, iš kurių susideda mūsų gyvenimo mozaika. Kvapai ir aromatai visuomet yra šalia – įvardinti ar neįvardinti, malonūs ar dvokiantys, stiprūs ar vos užuodžiami. Tarsi nematomos gijos jie maišosi ir persipina tarpusavyje, kurdami aromatų akordus ir ištisas simfonijas, ausdami mūsų nuotaikas, būsenas, mintis ir reakcijas. Tik palaimintai naivus ir nežinantis diktatoriškos kvapų galios žmogus gali teigti, jog mūsų elgesį sąlygoja laisva valia ir racionalaus proto balsas. Tūkstančiai lakių aromatingų molekulių sulig kiekvienu įkvėpimu dirginančių mūsų uoslės receptorius, tarsi nematomo fronto kariai atakuoja giliausius ir slapčiausius centrinės nervų sistemos sluoksnius ir žadina senas kaip pasaulis reakcijas: alkį, agresiją, seksualinį susijaudinimą, kovą už būvį ir ištisą instinktų grandinę. Todėl tūkstantį kartų teisus buvo Žanas Batistas Grenujis – pakvaišęs parfumeris, taip spalvingai aprašytas Patricko Suskindo romane Kvepalai“, sakydamas, jog kas valdo kvapus, tas valdo ir žmonių širdis“.

Kvėpavimas yra viena pagrindinių žmogaus organizmo funkcijų. Mes galime ištverti ištisas dienas be maisto ir vandens, tačiau be oro numirtume per keletą minučių. Kvėpavimas tarsi bangos skalauja mūsų plaučius ir visuomet ateina poromis: įkvėpimas, iškvėpimas, tarsi potvynis ir atoslūgis gyvenimo vandenyne. Vienintelė išimtis yra lemtingieji momentai – gimimas ir mirtis – nenumaldomai nustatantys mūsų istorijos apmatus, pradžią ir pabaigą. Gimdami mes pirmą kartą įkvepiame šio pasaulio kvapus ir sulig paskutiniu atodūsiu leidžiamės į naują nuotykį – kelionę per beores Bardo erdves.

Mokslininkai paskaičiavo, kad per parą žmogus vidutiniškai įkvepia ir iškvepia 23 000 kartų, per kvėpavimo takus praleisdamas apie 10 000 litrų oro - kvapnaus oro, dirginančio uoslės receptorius ir uodžiamąsias smegenis – seniausią galvos galinių smegenų dalį. Uoslės organas evoliucijos eigoje susiformavo vienas pirmųjų iš kitų jutimo organų, tačiau iki šiol jis yra mažiausiai ištirtas. Uodžiamosios smegenys priklauso limbinei sistemai, todėl kvapų jutimas turi įtakos jos veiklai (emocijoms, elgesiui, jausmams, net atminčiai ir suvokimui). Uoslė yra ypač svarbi lytiniam potraukiui – kaip gyvūnų, taip ir žmonių gyvenime. Šią paslaptį visuomet intuityviai žinojo moterys, nuo senų senovės rengdamos save ne tik spalvingais drabužiais, bet ir egzotiškiausių aromatų aura. Uoslės pojūtis suteikia informacijos apie mus supančią aplinką, perspėja apie pavojus. Kvapų suvokimas glaudžiai siejasi su skonio jutimu: kai susergame sloga, tai ne tik neužuodžiame kvapų, bet ir nejaučiame valgio skonio. Psichologai teigia, kad uoslės pojūtis, tarsi Ariadnės siūlas susieja aklą ir kurčią naujagimį su išoriniu pasauliu, kol dar neišsivystė kiti receptoriai – langai ir durys, pro kuriuos mūsų siela žvelgs į pasaulį. Tam, kad užuostume, cheminė medžiaga turi išskirti į aplinką savo dalelių - būti laki.

Lakūs, aromatingi, amorfiški (keičiantys fizinį būvį) – taip apibūdinami eteriniai aliejai, pagrindinės aromaterapinės medžiagos, augalo siela, uždaryta buteliuke, penktasis elementas, sujungiantis žemę ir dangų. Pasaulis yra kvapnus“,- teigia aromaterapija.

AROMATERAPIJA

„Yra kvapų, išsilaikančių dešimtmečiais. Muskusu įtrinta spinta, cinamono aliejuje išmirkytas odos gabalėlis, ambros gniutulėlis, dėželė iš kedro kvepia tol, kol gyvi. O kiti – limečių aliejus, bergamotės, narcizų ir tuberozų ekstraktai ir daugelis žiedų kvapų – išsivadėja jau po kelių valandų, jei prie jų laisvai prieina grynas oras. Parfumeris priešinasi šiai fatališkai aplinkybei perdėm lakius kvapus sujungdamas su tvaresniais. Jis tarsi uždeda pirmiesiems pančius, ramdančius laisvės troškimą, bet visas menas čia yra tas, kad pančiai turi būti pakankamai lengvi, tarsi surištas kvapas būtų laisvas, ir visgi tiek užveržti, kad jis negalėtų pasprukti.“

Patrick Suskind. KVEPALAI (161 psl.)

Aromaterapija – tai fizinių bei dvasinių problemų gydymas (plačiąja prasme) ir profilaktika, naudojant natūralius, augalinės kilmės gamtos aromatus. Eteriniai aliejai – pagrindinės aromaterapinės medžiagos - yra kvapnūs, sudėtingos struktūros lakių medžiagų junginiai, gaminami iš aromatingų augalų distiliacijos būdu.

Nors žodis aromaterapija“ pirmą kartą buvo paminėtas tik 1937 m., pasirodžius įžymaus prancūzų chemiko Rene-Maurice Gattefosse knygai „Aromatherapie“, šis mokslas ir menas yra senas, kaip pats pasaulis. Atsiradusi Rytų bei Vakarų kultūrų sandūroje, sujungusi liaudies medicinos tradicijas ir naujausius mokslo pasiekimus, aromaterapija yra natūrali, neįsikišanti (neinvazinė) gydymo ir profilaktikos sistema, veikianti visą žmogų, o ne tik atskirą simptomą ar ligą, padedanti atkurti natūralią organizmo pusiausvyrą, reguliuoti, gydyti ir palaikyti sveikatą eterinių bei augalinių aliejų pagalba.

Galima vadinti aromaterapiją menu, nes intuicija, kūrybiškumas ir grožio suvokimas yra neatskiriami aromaterapeuto (šios srities specialisto) pagalbininkai kiekviename žingsnyje: ruošiant individualius eterinių aliejų mišinius (sinergijas) konkrečiam žmogui, kuriant kvapų puokštes (pomanderius) aplinkos aromatizavimui, gaminat natūralias kosmetikos priemones ir pan. Tačiau aromaterapija taip pat yra ir mokslas, tyrinėjantis fiziologines, psichologines ir dvasines individo reakcijas į augalų aromatinius ekstraktus, skatinantis natūralų žmogaus savireguliacijos ir sveikimo procesą. Kaip holistinės (visuminės) medicinos šaka, aromaterapija taikoma profilaktiniais tikslais, o taip pat ir kaip gydymo metodas. Šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais, chemijos, fizikos, botanikos, žemdirbystės, ekologijos, medicinos, psichologijos ir filosofijos žiniomis.

Aromaterapijos pasaulis įvairus ir sudėtingas, kaip ir patys jį sudarantys kvapai. Pro kurias duris įeisime į šią kvapnią visatą ir ką joje veiksime, priklauso nuo mūsų poreikių, ketinimų, problemų ir norų. Šiuolaikinėje aromaterapijoje išskiriamos šios pagrindinės kryptys:

  1. Tradicinė, holistinė (visuminė) aromaterapija. Ši aromaterapijos sritis naudoja  masažą, kaip pagrindinį darbo metodą. Veikliosios aromaterapinės medžiagos – eteriniai aliejai – patenka į žmogaus organizmą dviem keliais:
  2. per odą (masažo metu, atskiedus pastaruosius augaliniais aliejais),
  3. per kvėpavimo takus (uodžiant lakius eterinius aliejus).

Šios aromaterapijos krypties pradininkė buvo garsi prancūzų kilmės biochemikė Marguerite Maury. Holistinė aromaterapija yra labiausiai paplitusi Didžiojoje Britanijoje.

  1. Aromaterapinis konsultavimas. Tai bendras aplinkos modeliavimas aromatų pagalba bei profesionali konsultacija, renkantis asmeninius kvapus. Pagrindinis metodas – eterinių aliejų naudojimas lakiame pavidale, per uoslę (aromatinės lempos, difuzeriai, kvapų puokštės – pomanderiai, kvepiančios žvakės, smilkalai ir pan.).

Pavieniai asmenys ir didžiausios kompanijos, ligoninės, parduotuvės, oro linijos, viešbučiai, bankai ir įvairiausios įstaigos kreipiasi pagalbos į aromaterapeutus, kad sukurti palankią darbinę atmosferą, atpalaiduoti įtampą ir stresą, maloniai nuteikti darbuotojus ir lankytojus, užtikrinti harmoningą bendravimą, gerinti tarpusavio santykius. Aromatai dažnai naudojami reklamoje ir prekyboje – pabrėžiant naujos prekės išskirtinumą ir pritraukiant pirkėjus. Ši aromaterapijos kryptis yra labiausiai paplitusi JAV ir Japonijoje.

  1. Medicininė aromaterapija. Šia veikla užsiima profesionalūs medikai, šalia alopatinės (tradicinės) medicinos savo pacientams skirdami naudoti į vidų eterinius aliejus dėl pastarųjų  antiseptinio, antibakterinio ir antibiotinio poveikio. Tam, kad tiksliai parinkti tinkamiausius eterinius aliejus konkrečiam pacientui, atliekamos antibiogramos ir aromatogramos – tyrimai, parodantys, kurie eteriniai aliejai greičiausiai susidoroja su esama infekcija ar virusu.

Medicininės aromaterapijos pradininkai – prancūzų chemikas Rene-Maurice Gatefosse ir gydytojas Jean Valnet. Ši aromaterapijos kryptis klesti Prancūzijoje, ją taiko bendrosios praktikos gydytojai medicinos įstaigose ir ligoninėse.

  1. Estetinė aromaterapija. Tai aliejinių mišinių naudojimas masažui ir kosmetinėms procedūroms, aromaterapinių preparatų gaminimas pagal individualius klientų poreikius. Ši aromaterapijos sritis yra glaudžiai susijusi su kosmetologija.

Estetinė aromaterapija palaipsniui įsigali visame pasaulyje, kaip natūralus būdas palaikyti grožiui ir sveikatai. Vakarų šalyse aromaterapinė kosmetika tapo prestižo ir mados reikalu. Ji sėkmingai konkuruoja su cheminėmis odos priežiūros ir higienos priemonėmis, nežiūrint kur kas aukštesnių kainų. Pasisotinę sintetiniais chemikalais, žmonės linkę investuoti į sveikatą ir ekologiją.

Tačiau nežiūrint visų šiuolaikinio pasaulio įmantrybių, kvapnusis aromaterapijos rūmas kaip buvo, taip ir liko stovėti laikomas trijų nepakeičiamų dramblių-banginių-atlantų:  aromaterapeuto, kliento, eterinių aliejų. Ir jų tarpusavio sąveikos. „Tam, kad pagydyti individą, reikalingi individualūs vaistai. Kiekvienas iš mūsų yra unikali žinia. Ir tik unikalus vaistas gali padėti“,- rašė M. Mauri. Todėl aromaterapija yra labai individualus gydymo ir profilaktikos metodas, grąžinantis harmoniją, natūralumą ir pusiausvyrą į mūsų techno-virtualinį pasaulį.

LIETUVA TURI KVEPĖTI

Taip nusprendė pirmosios Tarptautinės Baltijos šalių aromaterapijos konferencijos dalyviai, susirinkę š. m. lapkričio 10-12 dienomis Palangoje pasidalinti savo profesinėmis paslaptimis, aptarti drąsius ateities planus. „AROMA’2000 – Ateities Aromatas“ – tai pirmasis tokio pobūdžio ir masto renginys Rytų Europoje, subūręs garsiausius aromaterapijos specialistus iš viso pasaulio. Tas įsimintinas ir šiltas lapkričio savaitgalis prie jūros svetinguose „Baltijos“ poilsio namuose tapo oficialia profesionalios, „aukštosios“ aromaterapijos Baltijos šalyse gimimo diena. Galime didžiuotis, kad kūdikis gimė Lietuvoje, sveikas ir gyvas, išnešiotas daugybės entuziastų, nepataisomų idealistų ir romantikų, šventai tikinčių, kad pasaulis gali ir turi kvepėti!

Konferencijoje buvo nuspręsta įkurti Baltijos ir Slavų šalių aromaterapijos asociaciją, įsteigti nuotolinio mokymo aromaterapijos studijas, padėsiančias pagrindus profesionaliam aromaterapeutų ruošimui Lietuvoje ir Latvijoje. Baltijos konferencija sulaukė garbių užsienio aromaterapijos organizacijų dėmesio ir palaikymo. NAHA  (National Association of Holistic Aromatherapy) – JAV Nacionalinės holistinės aromaterapijos asociacijos prezidentė Jade Shutes kreipėsi į konferencijos dalyvius draugišku laišku, kviesdama Baltijos šalių aromaterapeutus įsilieti į profesionalų gretas, dalyvauti bendruose tarptautiniuose projektuose, pasinaudoti jau sukauptu kolegų patyrimu. Paskatinti pirmosios sėkmės, Baltijos šalių aromaterapijos entuziastai nusprendė reguliariai rengti profesinius susibūrimus. Kita konferencija planuojama 2002 metais Latvijos sostinėje Rygoje.

Konferencijos iniciatorius ir pagrindinis rėmėjas - Janas Kušmirekas, žymus aromaterapijos specialistas iš Didžiosios Britanijos - Lietuvą pasirinko neatsitiktinai. Kilęs iš lenkų-airių šeimos, jis kaip niekas kitas supranta dviprasmišką Baltijos šalių, besiblaškančių tarp Rytų ir Vakarų situaciją. „Didžioji dauguma profesionaliausių pasaulio parfumerių ir aromaterapeutų yra išeiviai iš Rytų Europos. Tačiau pirkėjai žino Christian Dior, Jean Paul Gaultier, Guerlain, Lancome ir daugelio kitų garsių parfumerijos firmų pavadinimus. Jei Baltijos ir Slavų šalių  žmonės sugebės išsaugoti savo senąsias nacionalines tradicijas ir įgimtą parfumerių talentą, bei atskleis visa tai savitame aromaterapijos stiliuje, Vakarų specialistai už poros metų atvažiuos mokytis iš jūsų“,- teigė aromaterapijos meistras viešnagės Lietuvoje metu.

Janas Kušmirekas – vienas genialiausių šio pasaulio „nosių“, kvepalų ir aromaterapinės kosmetikos kūrėjų. Jis studijavo farmaciją ir kosmetologiją, fitoterapiją ir aromaterapiją, yra žemės ūkio ir dirvožemio tyrimo specialistas, vadybos ir komercinės aromaterapijos žinovas. Janas Kušmirekas daug keliauja, dėsto aromaterapiją Europoje, JAV ir Azijoje, yra daugelio straipsnių ir knygos „Aromatherapy for the Family“ („Aromaterapija šeimai“) autorius. Janas Kušmirekas - daugelio medicininių-socialinių projektų kūrėjas. Siekdamas įvesti aromaterapiją ir natūralius gydymo metodus į šiuolaikinę mediciną, jis bendradarbiauja su socialinėmis ir gydymo įstaigomis, psichologais ir psichoterapeutais. Susidomėjęs vibracine medicina, jis studijavo spalvų ir kristalų terapiją, tyrinėjo psichoterapinį esencinių aliejų poveikį ir energetines jų savybes. „Aš dirbu su augalais, bandau rasti pritaikymą gamtos turtams, slypintiems juose“,- taip ponas Janas apibūdina savo darbo esmę.

J. Kušmireko įkurta aromaterapijos kompanija The Fragrant Earth Co. Ltd. (Kvapnioji Žemė) visame pasaulyje garsėja aukščiausios kokybės eterinių aliejų gamyba. Drauge su kitomis septyniomis kompanijomis ši firma sudaro „The Companies Of Ancient Sunshine“ grupę, puoselėjančią geriausias aromaterapijos tradicijas ir aprūpinančią medžiagomis garsias kosmetikos, parfumerijos kompanijas bei profesionalius aromaterapeutus. Jano Kušmireko klientai yra Estee Lauder, Elemis, Body Shop, Avon, Matisse, Natural Assets ir daugelis kitų kompanijų.

Neatsitiktinai šiame rašinyje tiek vietos skiriama vienam žmogui. „Užsienio invazija į Lietuvos rinką“,- gal būt  pasišaipys skeptikai. „Vakarų labdara skurstančiam  Pabaltijui“,- pagalvos naivuoliai. Tačiau nesivargindami šios veiklos analize, turime pripažinti neginčijamą istorinį faktą – būtent Janas Kušmirekas, aromaterapijos kompanijos The Fragrant Earth Co. Ltd. (Kvapnioji Žemė) įkūrėjas, aromaterapijos mokyklos The Fragrant Studies International Ltd. vadovas, gyvas aromaterapijos klasikas ir vienas žymiausių mūsų amžiaus parfumerių atvežė (greičiau grąžino) į Estiją, Latviją ir Lietuvą aukštąją, profesionaliąją aromaterapiją ir pamėgino atskirti profesionalizmą nuo komercijos. Kokia bus ši tik ką gimusi lietuviškoji aromaterapija, dabar priklausys nuo mūsų.