VILMA KALĖDIENĖ

Dabar galiu aš skristi,
nes sparnai išaugo.
Kur saulė, saulė kur?
Aš nebijau!
Dabar aš nebijau ištirpt, sudegti,
Tik noriu kilti vis aukščiau.
Pasiekt žvaigždes,
Danguj nuskęsti,
Numirti saulės spinduly.
Dabar aš nebijau išnykt,
Nes noriu degti –
Akimirką pabūti savimi.
Žiūrėsit netikėdami,
Nustebę šauksit:
–  Štai ji kokia!
–  Ji į save nepanaši!
Bet pažiūrėkite nors kartą,
Kaip atrodo
Žmogus,
Kuriam sparnai išaugo
Sieloj dideli.

Vilma Kalėdienė – geroji „Deivės pasaulio“ lietuvių kalbos ir gramatikos fėja, „išvertusi“ nesibaigiančius Dalios rašytus (ir teberašomus) tekstus į taisyklingą lietuvių kalbą. 1993 m. baigusi Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybės mokslus, Vilma liko ištikima kalbos kultūros sergėtoja. Begalinis AČIŪ Vilmai už savižudišką iniciatyvą suredaguoti „Deivės pasaulio“ svetainę, už ilgas valandas, praleistas prie kompiuterio sprendžiant lingvistinius galvosūkius, už didžiulę pagarbą rašytiniam žodžiui ir norą išsaugoti pirminę tekstų prasmę, stilių ir savitumą, už subtilias (ir labai profesionalias) pastabas, už begalinę kantrybę ir toleranciją, taisant tas pačias klaidas, ir pagaliau – už neįkainojamą bendravimo džiaugsmą, nuoširdumą ir draugišką palaikymą, be kurio „Deivės pasaulis“ nebūtų toks, koks yra dabar!

Jei norėtumėte susisiekti su Vilma, rašykite laiškus adresu: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Štai ką apie save rašo pati Vilma.

„Daliai paprašius pristatyti save, pirma man šovusi mintis buvo vietoj savęs pristatymo perrašyti šį eilėraštį – poezija visuomet pasako daugiau nei paprasti žodžiai. Antra vertus, ar pasakydami savo vardą, pavardę, šeimyninę padėtį, apibūdindami išsilavinimą, profesiją, pomėgius mes atsakysime į klausimą „Kas aš esu?“? Jau pati formuluotė „Aš esu...“ veda prie įvairiausių apibūdinimų, kurie bet kokiu atveju nesuteikia visiško aiškumo ir tikrumo. Nemėgstu sprausti savęs į kokius nors rėmelius: esu geltonas žmogus, devynetas, gimusi po dvilypumo ženklu... Bet šiandien aš geltona, o rytoj gal būsiu turkio? Mano gimimo skaičius devynetas, bet kiekvieną dieną, kiekvieną minutę, perskaičiavus gimimo skaičių esamam momentui, aš galiu tapti vienetu, šešetu. Ir ką reiškia, kad aš esu Dvynys, jeigu kosmoso konfigūracija keičiasi kasdien. Todėl daugiausia tiesos bus pasakius: Aš Esu! Esu Žemės gyventoja, Kosmoso dalelytė, esu begalybė Visatos begalybėje.

„Deivės pasaulyje“ atsiradau dėl begalinio savo nekantrumo. Sužinojusi apie Dalios idėją sukurti savo internetinę svetainę, pradėjau nekantriai laukti jos pasirodymo ir nuolatos klausinėjau: Daluže, kada, kada, kada? Dalia užsiminė, kad padaryta jau daug, bet tekstus reikėtų paredaguoti. Gerai žinau tą jausmą, kai mintis veja mintį, o rankos nespėja jų užrašinėti — tada klaidos nebesvarbu. Todėl mielai sutikau „paretušuoti“ visus polėkio akimirką atsiradusius teksto „apgamėlius“. Ir, nuoširdžiai prisipažinsiu, įklimpau... Aš nė nenutuokiau, kad Dalia į internetinę svetainę ruošiasi įkelti tokį didžiulį kiekį informacijos!!! Bet ar buvo ko nustebti?! Ji virtualioje erdvėje, kaip ir visur kitur, siekia tobulybės.

Pirmasis sąmoningas „litvomanas“ Mikalojus Daukša yra rašęs:„Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“

Todėl reiškiu didžiulę pagarbą Daliai už jos pastangas „Deivės pasaulį“ papuošti taisyklinga lietuviška kalba.

O už pagalbą ir patarimus ieškant taisyklingesnio varianto ar padedant man išsikapstyti iš kokio įmantresnio sakinio vingrybių nuoširdžiai dėkoju ilgametei savo draugei Jūratei Kelečienei ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kurios internetinėje svetainėje (http://www.vlkk.lt) galite rasti atsakymų į daugelį Jums iškilusių klausimų.“