Spalvų ir sielos tyrėja

“Gyvenime mes kaip ir neturim pasirinkimo: galim būti savim arba nebūti. Nebūdami savimi nutraukiam visus energinius ryšius su savo siela, savo galimybėm ir po trupučiuką sunykstam. Jeigu nusprendžiam būti - tobulėjam ir kasdien vis labiau džiaugiamės gyvenimu”, - mėgsta cituoti psichologė Dalia Braziulytė, aura-somos mokytoja. Spalvos, pasak jos, bene tiksliausiai pasako, kas esame iš tikrųjų.

Kas gi ta aura-soma?
“Mes esame spalvos, kurias pasirenkame. Ir šios spalvos atspindi tikruosius mūsų poreikius”, - mėgo kartoti Vicky Wall, akla farmacininkė, sukūrusi spalvų terapiją aura-somą. Pagrindinis šios terapijos “instrumentas” – 107 įvairiaspalviai 50 ml talpos buteliukai, iš kurių žmogus turi išsirinkti keturis jam labiausiai patinkančius. Pasak aura-somos, tai, ką mes matome išorėje atsispindi ir mūsų viduje. Keturi spalvoti flakonėliai gali papasakoti visą istoriją apie “šeimininko” polinkius, talentus ir sugebėjimus, jo gyvenimo kelią ir galimų išbandymų sritis.

Kaip vyksta aurasomos konsultacija?
Kai žmogus išsirenka “gražiausius” buteliukus, mes nuodugniai išnagrinėjam kiekvieną spalvos reikšmę ir tai ką praneša apie žmogų. Kalbėdama stengiuosi, kad ir žmogus dalyvautų pokalbyje, kad patvirtintų ar paneigtų, ką sakau. Ne todėl, kad pati gaučiau informacijos, bet kad įdarbinčiau jo sąmonę, pasąmonę, kad žmogus ir spalvos susitiktų. Per klausimus, asocijacijas žmogus priartėja prie “savo” spalvų ir buteliukuose pradeda matyti įvairius gyvenimo momentus, konfliktus, išbandymus. Tai ir yra terapija. Aura-soma labai tiksliai įvardija visus skaudulius. Konsultacija trunka maždaug 2 valandas.

Bet jeigu žmogus ateitų po kelių dienų, ko gero kitaip išsirinktų. Kaip tada?
Buteliukai gali keistis. Bet netgi skirtingos spalvos atspindi tą patį procesą. Juos rinkdamiesi einam į save. Vieną dieną galim įeiti pro vienas duris, kitą dieną pro kitas. Pirmi du buteliukai parodo sielos struktūrą ir problemas, kurie yra daugmaž pastovūs. Paskutiniai du gali keistis, nes tai jau mintys, jausmai, dabartinis momentas, kurie yra paslankesni.

Ką žmogui duoda tokia konsultacija?
Spalvos padeda pamatyti tai, kas plika akimi nematoma. Būna, kad ir per vieną seansą žmogus išsprendžia globalines problemas. Po konsultacijos paprastai klausiu žmogaus, kuris iš pasirinktų buteliukų dabar yra gražiausias, kuriame norėtų išsimaudyt, pasinert. Tai lyg atsakymas, kaip žmogui elgtis dabar. Aurasomos buteliuką galima nusipirkti ir tepti kaip kremą ar losjoną atitinkamose vietose. Tai suteikia harmonijos kūnui ir sielai. Būna, kad to užtenka išspręsti kažkokią gyvenimo krizę ar problemą.

Ar pati sau “prisitaikote” spalvų terapiją?
Žinoma, man tai gyvenimo būdas ir priemonė save keisti bei tobulėti. O žmonėms tai gali būti krizių įveikimo būdas, savotiška psichoterapija, kartais net ir kūno negalių gydymo būdas.

Dirbate ir su žmonių grupėmis. Kaip?
Nagrinėjame spalvas, “maudomės” jose, medituojam. Kiekviena spalva pažadina mumyse fizines, psichologines, mentalines, dvasines reakcijas, daugybę asocijacijų ir simbolių. Aiškinamės kiekvienos spalvos simboliką, ką ji reiškia mums, kaip veikia kūną. Kada ir kokiu būdu galime ją naudoti. Visko neišvardysi.

Kelių žmonių grupėje tai vyksta?
Dažniausiai dešimt.

Kas pas jus lankosi?
Labai įvairūs žmonės. Ir specialistai psichologai, ir gydytojai psichoterapeutai, ir visokie filosofai, maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir namų šeimininkės. Ateina ir garsiausi verslininkai-, žmonės, kurie valdo šį pasaulį.

Ar žmonės dažniausiai ateina nelaimės genami?
Nebūtinai, nors… Būtent nelaimės ir sukrėtimai dažniausiai žmogų pažadina. Jeigu viskas gerai, gyvenimas tampa atostogomis, bet vidiniam pasauliui iš to nedaug naudos. Ir tada kažkas atsitinka, tarsi praneštų: pabusk, laikas mokytis, pereiti į kitą klasę. Tada žmogus ir pradeda domėtis filosofija, psichologija, medituoti.

O kaip žmonės jus suranda, juk skelbimų į dienraščius nededate.
Įvairiais keliais: ar paskaitoj susipažįsta, ar knygelę perskaito. Susižino vieni per kitus. Skelbimų į laikraščius neduodu. Pirmiausiai todėl, kad tada reikia visada gyventi vienoj vietoj. Aš Lietuvoje būnu maždaug savaitę per mėnesį. Gyvenu lyg ant ratų: visada iš kažkur pakeliui į kažkur. Neseniai grįžau iš Kazachstano, savaitę kvėptelėsiu ir važiuosiu į Latviją.

Esate tikra psichologė ar apsišaukėlė?
Tikra. Galiu ir diplomą parodyti. Baigiau Vilniaus universitetą, medicinės psichologijos specialybę.

Ką veikėte baigusi mokslus?
Dirbau Naujosios Vilnios psichitrijos klinikoje, ūmių psichozių skyriuje. Darbas buvo įdomus, bet aplinka labai slogi, sekinanti. Labai daug savęs atiduodavau, bet negaudavau nieko atgal. Galbūt todėl ten bedirbant visiškai sugriuvo mano kūnas. Balansavau tarp gyvybės ir mirties: ligoninės, sanatorijos, visokios terapijos ir galų gale tradiciniai gydytojai kaip ir nuleido rankas. Supratau, jei nesiimsiu priemonių – su manim viskas baigta. Pradėjau skaityti filosofinę literatūrą, įvairias iš pogrindžio išėjusias knygas.

“…Ir tada įvyko stebuklas”..?
Labai keistas atsitiktinumas. Gulėdama Kaune ir merdėdama, perskaičiau laikraštyje skelbimą, kviečiantį į meditacinį seminarą. Man kilo nenumaldomas noras demaskuoti tą sektą. Pasakyti žmonėms, kad jie labai klysta. Ir nesvarbu, kad buvau leisgyvė - priprašiau draugės mane ten nugabenti. Beveik nešte nunešė. Bet... Ten, toje salėje, kai vyko katarsis ir žmonės šaukė, rėkė, verkė mano mokslinis protas kažkur nuplasnojo ir supratau, kad mano gyvenimas turi tekėti nauja vaga. Antraip visą gyvenimą pragulėsiu lovoje su knyga rankose. Taip atradau Ošo meditacijas. Ir, stebuklas, šešios dienos šių meditacijų padarė tai, ko gydytojai negalėjo padaryti daugybę mėnesių. Aš prisikėliau iš numirusių! Kaip išprotėjusi keliavau per meditacijų stovyklas įvairuose miestuose. Kaip kažkada griebiausi psichologijos, lygiai taip pat nėriau į meditaciją. Mečiau darbą, nes supratau, kad negaliu suderinti balto chalato ir naujojo gyvenimo būdo.

Kaip atradot aura-somą?
Vienoj meditacijų stovykloje mūsų meistrai, grįžę iš Indijos, davė pauostyti keletą kvapniųjų esensijų.Vėlgi nežinojau, nei kas tai yra, nei apie ką tai yra, bet įvyko lyg koks nušvitimas. Supratau, kad nerasiu ramybės, jeigu nesužinosiu apie tai daugiau. Per savo draugus Danijoje aš susiradau ponios Marianne Mikkelsen, dabartinės savo aurasomos mokytojos adresą, pradėjau domėtis spalvų ir kvapų terapija. 1994 metais ji su aurasomos buteliukais pirmą kartą atvažiavo į Lietuvą.

Kodėl jums neužteko tik psichologijos?
Yra klausimų, į kuriuos psichologija niekada negalės atsakyti. Nes ji negali kištis į aukštesnius dalykus, neturi tų dvasios sparnų. Meditacija – tai aukštos materijos, atsakymai į dvasinius klausimus, gyvenimo krypties paieškos.

Bet visiškai jos neišsižadėjote?
Psichologija, psichoterapija man labai padeda. Tai mano darbo pagrindas. Meditacija irgi ne visagalė. Yra dalykų, kur padėti gali tik psichologija.

Ar iš šito galima pragyventi?
Aš pragyvenu. Manau, kad esu reta išimtis iš daugybės medituojančių žmonių Lietuvoj, galinti leisti sau prabangą - gyventi gyvenimą tokį, kokį noriu.

Su jumis bendraujant taip ir norisi sušukti: štai iš tikrųjų gyvenimu patenkintas žmogus...
Taip ir yra. Nors mano gyvenime yra tikrai rimtų bėdų, kad ir fizinio kūno. Jeigu pradėčiau į jas fokusuotis, nematyčiau šviesios dienos. Bet kadangi nusprendžiau, jog gyvenimas yra trumpas ir reikia būti laimingai, kreipiu dėmesį tik į teigiamus dalykus. Esu giliai įsitikinusi, kad gyvenimo faktai yra neutralūs: mes galim būti sveiki arba sergantys, gražūs arba negražūs, turtingi arba neturitingi. Visa intriga prasideda tada, kai pradedam vertinti. Kabinti etiketes, dėti pliusus ar minusus. Kam to reikia?
Dažnai žmonės man sako: kaip tau gerai. Iš tikrųjų man labai gerai. Bet jei pamatytų kaip aš dirbu… Be to neturiu jokių socialinių garantijų, negaunu pastovau kasmėnesinio atlyginimo. Tai rizikingas gyvenimas. Bet man jis patinka.

Kas jums gyvenime svarbiausia?
Kaip ir kiekvienam žmogui: atrasti savąją individualybę ir padėti jai skleistis. Tai kaip sėkla, iš kurios turi išaugti nuostabus medis. Kiekvieno vis kitoks. Tai nuostabi gyvenimo misterija. Todėl labai kvaila norėti būti panašiu į kažką kitą.

Kaip pačiam žmogui save atskleisti?
Kelių yra daugybė. Man tai aurasoma, meditacija, psichologija. Kitam gal šokiai, sportas. Reikia atrasti savo būdą. Vienintelė tikrai rimta liga žmogaus gyvenime – neradimas savojo pašaukimo nežinojimas gyvenimo prasmės. Būkime savimi ir šis stebuklas įvyks!

Ką apie jus mano kolegos psichologai?
Žinau, kad oficialus požiūris yra toks: aurasoma yra magija, burtai, šamanizmas. Bet tie patys psichologai, kurie taip teigia, tyliai, nesigarsindami atvažiuoja pas mane asmeninei psichoterapijai… Garsiai to nepasako, juk reikia ginti profesinį mundurą ir neprileisti arti jokios parapsichologijos. Kažkada ir aš taip galvojau…

Jeigu gyvenime tektų lemtingai rinktis, kuo patartumėt vadovautis?
Širdim. Širdis yra mūsų dvasinio pasaulio centras. Visi ezoteriniai mokslai tą patvirtina. Širdyje galim girdėti ir savo žemiškąjį proto ir dieviškąjį sielos balsus. Todėl labai svarbu ne klausti aplinkinių nuomonės, o klausyti savęs iš vidaus. Koks bebūtų sprendimas, svarbu, kad jis būtų teisingas mums.