REIKI FILOSOFIJA

Reiki filosofija trumpa, elegantiška, prasminga ir lakoniška, kaip ir daugelis japoniškų ritualų. Ją įsisavinti gali net ir maži vaikai pirmosios Reiki pakopos seminaro metu, tačiau tam, kad pajaustume visą jos išmintį ir gylį, prireiks daugelio praktikos metų.

Šiuos dvasinius mokymo elementus į Reiki sistemą įvedė metodo atradėjas Mikao Usui. Padirbėjęs su pacientais ir mokiniais, jis priėjo prie išvados, kad yra beprasmiška gydyti vien fizinį žmogaus kūną – nepakeitus gyvenimo būdo, nesustygavus vidinio pasaulio, negalavimai ilgainiui gali vėl sugrįžti. Reiki filosofija padeda žmogui atrasti gyvenimo prasmę ir vertybes, skatina sąmoningumą ir atsakomybę už savo sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tai tarsi „krantai“, tarp kurių gali saugiai tekėti universali gyvybinė energija – Reiki.

Reiki filosofiją sudaro du elementai:

1. Reiki (holistinio, visuminio gydymo) principai.
2. Reiki dvasiniai priesakai: penkios Japonijos imperatoriaus Meidži (1852–1912) taisyklės.

REIKI (holistinio, visuminio gydymo) PRINCIPAI

Be užmokesčio gydydamas labiausiai skurstančius žmones, ilgainiui Usui ėmė pastebėti, kad kai kurių iš jų bandymas keisti savo gyvenimo būdą dažniausiai baigdavosi nesėkme. Šių nesėkmių priežastis buvo atsakomybės už savo gyvenimą trūkumas. Mikao Usui suprato, kaip svarbu, kad žmogus pats dalyvautų keičiant savo gyvenimą, t. y. kiekvienas turi pats siekti pokyčių ir gydymo tam, kad jo gyvenime iš tikrųjų kažkas pasikeistų. Nuolatinė pagalba reikalinga tik iš pradžių, įvedant teisingą energetinį funkcionavimą. Dovanodamas nemokamą gydymą elgetoms, Mikao Usui sumažino jų savarankiškumą ir atsakomybę už savo gyvenimą. Kad išlaikytų pusiausvyrą tarp atsakomybės ir savo gyvenimo energijos, jie buvo priversti sugrįžti į pirminę būseną – elgetavimą ir skurdą.

Tokiu būdu Usui suformulavo dvi svarbias taisykles:

1. Žmogus turi pats paprašyti gydymo (atvira arba užmaskuota forma), t. y. parodyti savo iniciatyvą ir motyvaciją keisti savo gyvenimą.

1. Gydymo metu turi vykti apsikeitimas energija (energetinio ekvivalento klausimas). Atsiskaitymas (pinigine forma, paslaugomis ir pan.) atpalaiduoja klientą nuo skolos jausmo, o tai, savo ruožtu, didina jo atsakomybę ir savarankiškumą.

Originaliame japoniškame variante šios holistinio gydymo taisyklės suformuluotos kiek kitaip:

1. Pirmiausia išgydyk sielą.
2. Paskui išgydyk kūną.
3. Elgetos nežino dėkingumo.

Reiki praktikas turėtų būti atviras gydymo rezultatams ir pripažinti kliento pasirinkimo teisę – kaip į sveikatą, taip ir į ligą (arba mirtį). Neretai žmonės nesąmoningai sukuria savo ligą, kad išmoktų tam tikrą pamoką. Mikao Usui suprato, kad pasaulį išgydyti gali ne stebuklinga Reiki energija, bet parodymas žmonėms, kad jie patys gali sau padėti, t. y. žmonėms reikalinga pagalba ugdant sąmoningumą ir atsakomybę už jų gyvenimo situacijas.

Dėl tos pačios priežasties svarbiausios pasaulio religijos akcentavo sielos, dvasios pirmumą ir gydymą, nors neretai atrodytų, kad ligos priežastis glūdi prote bei žmogaus organizme. Tam, kad įvyktų pokyčių išoriniame žmogaus gyvenime, visų pirma turi pasikeisti jo vidinė nuostata ir santykis į save. Žmogaus sielos turinys nulemia jo gyvenimo kokybę.

Žmogus neturėtų veltui švaistyti savo brangaus laiko ir energijos, dalindamasis informacija ir padėdamas tiems, kas nerodo susidomėjimo arba yra nepasirengęs priimti šios pagalbos. Penki dvasiniai priesakai, suformuluoti Japonijos imperatoriaus Meidži, padeda žmogui įeiti į natūralią gyvenimo tėkmę, pajusti pasaulio harmoniją ir tapti jos dalimi. Tai, kuo mes tikime sielos gilumoje, galų gale įvyksta ir realybėje.

Šiais laikais minėtos Reiki taisyklės dažnai perfrazuojamos naujoviškai:

1. Visų pirma išgydyk save.
2. Paskui – savo šeimą ir draugus.
3. Ir tik tuomet imkis gydyti visą pasaulį.

Didieji pokyčiai prasideda nuo to, kas yra arčiausiai – nuo savęs. Naivu ir beviltiška tikėtis, kad „pasaulio statybą“ galima pradėti iš išorės, t. y. nuo aplinkinių žmonių keitimo ir tobulinimo. Vienas žinomiausių fizikos (ir energetikos) dėsnių teigia, kad „panašus pritraukia panašų“. Todėl, pripildydami save universalios gyvybinės energijos, tapdami sveiki, laimingi ir sėkmingi, mes pritraukiame į savo gyvenimą analogiškas vibracijas: grožį, gerovę, harmoniją ir palaimą. Reiki energija padeda pripildyti visą mūsų esybę aukštų vibracinių dažnių energijos ir pereiti į naują funkcionavimo lygmenį. Keičiantis mums patiems, keičiasi ir aplinkinis pasaulis – tai tiesiausias kelias į transformaciją ir tikrąjį gydymą.

REIKI DVASINIAI PRIESAKAI:

Penkios imperatoriaus Meidži taisyklės

Padirbėjęs su pacientais ir mokiniais, Mikao Usui į Reiki gydymo sistemą įvedė penkis priesakus – Japonijos imperatoriaus Meidži (1852–1912) suformuluotas taisykles.

Slaptas menas pritraukti laimę, stebuklingas vaistas nuo visų ligų (kūno ir sielos).

Būtent šiandien nepyk,

nesirūpink ir

būk dėkingas.

Pasišvęsk savo darbui (dirbk su savimi) ir

būk malonus kitiems (visam, kas gyva).

Rytais ir vakarais atsisėsk Gašo poza

ir kartok šiuos žodžius garsiai ir savo širdyje.

Usui Reiki gydymas kūnui ir sielai tobulinti

Įkūrėjas Usui Mikao

Tai originalūs Reiki priesakai, nuo Mikao Usui laikų naudojami Reiki meistrų Japonijoje. Taip juos pateikė japonė Reiki meistrė Toshitaka Mochizuki knygoje „Gydančios rankos“.

1. „Būtent šiandien nepyk“.

Pyktis – natūrali savisaugos ir skausmo šalinimo reakcija. Jis užprogramuotas mūsų genuose ir padėjo išgyventi ištisoms Homo Sapiens kartoms. Todėl nereikėtų jausti kaltės pykstant, tuo labiau bandyti dirbtinai užgniaužti ir nuslopinti šią iš esmės sveiką reakciją. Pyktis yra ir milžiniškos energijos šaltinis – pykstant mūsų organizme išskiriamos tam tikros aktyvizuojančios medžiagos (pvz., adrenalinas), greitėja širdies veikla, kraujotaka, kvėpavimas, intensyvėja medžiagų apykaita. Tai gali būti jaučiama kaip jėgų antplūdis, organizmo mobilizacija, padedanti nugalėti sunkumus, prisitaikyti prie realybės, esant ekstremalioms sąlygoms.

Nuslopintas pyktis, „nuryta“ agresija niekur nedingsta. Kaip energijos rūšis ji ir toliau lieka mūsų sistemoje, tačiau tampa nebevaldoma, pasąmoninga jėga, „sprogdinančia“ iš vidaus. „Nuryta“ agresija neretai pavirsta depresija, savęs kaltinimo idėjomis, išmoktu bejėgiškumu ir kūno ligomis.

Reiki priesakas „būtent šiandien nepyk“ jokiu būdu nereiškia mechaniško pykčio slopinimo. Greičiau jis skamba kaip kvietimas giliau pažvelgti į šio pykčio priežastis, transformuoti destruktyvius jausmus, nutraukti neigiamų reakcijų grandinę, nedauginti skausmo ir blogio.

Pyktis dažnai rodo frustruotą norą kontroliuoti įvykių eigą. Visi įvykiai mūsų gyvenime vyksta pagal visatos dėsnius. Prarasdami ryšį su egzistencija ir nebesuprasdami jos dėsnių, mes prarandame ir galimybę paveikti įvykius. Mūsų vidinis balsas, aukštesnysis „Aš“ padeda intuityviai jausti natūralią ir harmoningą gyvenimo tėkmę. Klausydami vien „ego“ balso, neretai „plaukiame prieš srovę“, jaučiame pyktį ir liūdesį.

Pyktį gali kelti ir neišsipildę, nerealūs lūkesčiai, akivaizdžiai nesutampantys su mus supančia kasdienybe. Tačiau vertėtų prisiminti, kad visas šias viltis ir svajones sukūrėme mes patys. Kiekviena mintis, kylanti mūsų sąmonėje, nulemia įvykių eigą. Rezultatas gali užklupti tuomet, kai mažiausiai to tikimės. Kiekviena situacija, į kurią patenkame, yra mūsų pačių sukurto priežasties ir pasekmės ryšio rezultatas.

Žmonės, paliečiantys mūsų jautriausias vietas ir sukeliantys pykčio protrūkius, dažniausiai nėra tikroji to pykčio priežastis. Mes pritraukiame vieni kitus ir sukuriame situacijas, kuriose galėtume geriausiai išmokti tam tikrų pamokų. Erzinančios savybės, kurias matome kitame žmoguje, iš tiesų yra tik mūsų pačių neįsisąmonintų ar atmetamų bruožų projekcija išoriniame pasaulyje. Tokios situacijos puikiai atspindi silpnąsias mūsų „ego“ vietas, todėl turėtume būti dėkingi „veidrodžiams“ – šias reakcijas sukėlusiems žmonėms  už vidinio augimo galimybę.

Šypsena – puikus būdas nutraukti negatyvaus elgesio grandinę ir sukelti „teigiamo atspindžio“ efektą. Juk sunku, beveik neįmanoma, pykti ant besišypsančio žmogaus. Savistaba ir pozityvus požiūris į bet kokią situaciją padeda išvengti impulsyvių, nesąmoningų reakcijų ir konstruktyviai spręsti konfliktus.

1. „Būtent šiandien nesirūpink“.

Šis priesakas skatina pasitikėti gyvenimo tėkme, suvokti save kaip didesnės visumos – egzistencijos – dalį. Nerimas – tai būsena, dažniausiai kylanti, kai mūsų asmeninė sąmonė atsiskiria nuo intuityvios, harmoningos visumos ir pradeda funkcionuoti pagal mechaninius, „ego“ sukurtus principus. Atpalaidavus mūsų „mažojo ego“ baimes ir gynybinius mechanizmus, laipsniškai pradedame pastebėti aukštesniuosius dėsnius, išmintingai atsispindinčius mūsų gyvenime ir padedančius rasti savo unikalią vietą visuotiniame kūrimo procese: būti ten, kur turime būti, ir daryti tai, ką iš tiesų turime daryti, t. y. būti savimi.

Šis priesakas skatina gyventi dabartyje. Kaip teigė senovės išminčiai, praeities jau nebėra, o ateities dar nėra. Taigi vienintelė realybė yra „čia ir dabar“. Susitapatinę su nerimu, gyvendami praeities prisiminimais ar fantazijomis apie ateitį, prarandame tikrąjį gyvenimo momentą ir galimybę aktyviai kurti savo tikrovę. Prieš leidžiantis į „apgailestavimo dėl praeities“ žaidimą, verta prisiminti, kad kiekvienas žmogus bet kurioje gyvenimo situacijoje daro tai, ką tuo sugeba – atitinkamai pagal savo žinias, išmintį ir kitus veiksnius. Kiekvienas žmogus yra išorinių ir vidinių, fizinių ir dvasinių veiksnių rezultatas – tai nulemia mūsų reagavimo būdą. Todėl vietoj „savęs kankinimo dėl praeities klaidų“ žaidimo, kur kas naudingiau būtų padėkoti toms gyvenimo situacijoms už vertingą pamoką ir judėti pirmyn.

Nerimauti dėl ateities taip pat beprasmiška. Bet kuri situacija – pozityvi ar negatyvi – tėra geriausios sąlygos mums augti. Nustojus kurti mechanines, dirbtines įvykių schemas, viskas pradeda vykti sklandžiai, tarsi savaime. Visi šie pokyčiai veda tik į gera, net jei ir ne visuomet juos visiškai suprantame. Nerimas – tai nelogiškų, iracionalių minčių rezultatas. Savo ruožtu jis vis labiau apriboja ir suskaido mūsų sąmonę. Ne nerimaukite dėl to, kas bus (arba nebus), bet gyvenkite! Visa, kas vyksta, vyksta pagal Visatos planą. Mes esame atskiri šio didžiulio projekto vykdytojai. Įsiklausydami į savo vidinį „Aš“, atskleisdami tikruosius savo gebėjimus, realizuodami savo sielos projektą, vis labiau imame pastebėti vidinių ir išorinių įvykių sinchroniškumą, įsiliejame į harmoningą universalios kosminės energijos tėkmę.

1. „Būtent šiandien būk dėkingas“.

Šis priesakas skatina pastebėti dideles ir mažas gyvenimo dovanas, kiekvieną akimirką dovanojamas egzistencijos. Deja, susirūpinę praeitimi ar nerimaudami dėl ateities, pro savo iliuzijų ir netikrų poreikių „akinius“ neretai taip ir nepastebime ištiestos dosnios pagalbos rankos, praleidžiame geriausias progas ir tikrąją savo gyvenimo sėkmę.

Gebėjimas jausti dėkingumą padeda harmoningai nukreipti gyvybinę žmogaus energiją. Dėkingumas – tai pasirengimas naudoti savo jėgas kūrybai. Šis pozityvus nusiteikimas atveria kelius į vidinių potencialų naudojimą, padeda įsilieti į bendrą visatos energijos apykaitą.

Išreikšdami dėkingumą, mes didiname pasitenkinimo ir laimės būseną, džiaugiamės tuo, kas yra čia ir dabar. Dėkingumas už tai, ką gauname, suprantame, išmokstame ir t. t. teigiamai veikia mūsų aplinką, sukuria pasitikėjimu paremtus tarpusavio santykius, gerovės ir gausos atmosferą.

Mūsų sąmonės užsiciklinimas ties melagingais, išsigalvotais poreikiais ir problemomis gali sukliudyti pastebėti tai, kas mums iš tiesų vertinga. Būti pesimistu ar optimistu – tai mūsų pačių pasirinkimas ir asmeninė atsakomybė. Patys gyvenimo faktai iš esmės yra neutralūs. Pliuso ar minuso ženklą deda mūsų protas, įvertindamas šių faktų funkcionalumą individo vystymuisi bendrame gyvenimo kontekste. Nuolat koncentruojantis ties tuo, ko trūksta, ko neturime, kas yra negatyvu, rizikuojame įstrigti nuolatinio skurdo ir trūkumo būsenoje. Kita vertus, mokėdami pajusti ir įvertinti tą gerovę, kurią jau dabar esame pasiekę gyvenime, jausdami dėkingumą už visas likimo dovanas, mes sukuriame pozityvią nuostatą ir sudarome sąlygas dar didesnei sėkmei.

Dėkingumo jausmas atveria žmogų savo gyvenimo, aplinkinio pasaulio, universalios gyvybinės energijos priėmimui. Žmogus ir egzistencija tampa „susisiekiančiais indais”, nuolat pripildančiais poreikio vietas ir leidžiančiais semti energiją ir gerovę tarsi iš gausybės rago. Pozityvi nuostata energetiškai sujungia žmogų su jo poreikių tenkinimo šaltiniais. Nepasitenkinimas, atvirkščiai, suardo ir užblokuoja kanalus, per kuriuos teka gyvenimo energija ir harmonija, sutrikdo energetinę apykaitą.

Reiki energija tarsi kamertonas gali grąžinti  mūsų sistemą į natūralų ir harmoningą vibracijų dažnį, padėti „susistyguoti” su visuma. Nuolat koncentruodami dėmesį ties sėkmės jausmu, visų gyvenimo aspektų pilnatve ir klestėjimu, mes atveriame vidinio „Aš“ kanalus neišsenkančiam universalios gyvybinės energijos srautui.

Kitas žingsnis – konstruktyvus ir aktyvus mūsų tikslų vykdymas. Be konkrečių mūsų pačių pastangų net ir geriausi ketinimai netaps realybe. Teigiama nuostata, sustiprinta teisingais veiksmais, duoda apčiuopiamų rezultatų ir leidžia sąmoningai kurti savo tikrovę, t. y. tam, kad pakeistų senus įpročius ir stereotipus, būtinos valingos paties žmogaus pastangos ir disciplina. Nuolatinis pozityvių gyvenimo aspektų pastebėjimas ir dėkingumo ugdymas atveria kelius  sėkmei, gerovei ir gausai. Pradėkime gyventi nieko nestokodami būtent šiandien,  gyventi, rodydami dėkingumą.

1. „Pasišvęsk savo darbui“ (arba: „Sąžiningai užsidirbk pragyvenimui“).

Vienas svarbiausių kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslų – kūrybiškas darbas ir savirealizacija. Atradus savo tikrąją vietą pasaulyje, dirbant mylimą darbą, visiškai atskleidus tikruosius savo gebėjimus, dvasinė ir materialinė gerovė ateina kaip natūrali pasekmė. Kitaip tariant, visata „moka“ mums už tai, kad esame savimi – unikalūs ir nepakartojami, atliekantys savąją misiją šiame pasaulyje.

Tai universalus, visuotinis dėsnis, iliustruojantis energetinius mainus: investuojant visą savo energiją, sąmoningai dalyvaujant visatos kūrybos procese (t. y. gyvenant visu 100 %), mes gauname galimybę naudotis visais neišsenkančiais energetiniais ištekliais. Visata egzistuoja pertekliaus ir gausos būsenoje. Kiekvienas mūsų tikrasis noras ar poreikis turi teisę ir privalo būti išpildytas. Grožis pritraukia grožį, o dvasinė ir materialinė gerovė sudaro sąlygas tolesniam džiaugsmingam tobulėjimui. Vienų norų išsipildymas neišsemia mums skirtos sėkmės „porcijos“ – harmoningoje, sąmoningoje visuomenėje kiekvienas žmogus gali būti sėkmingas ir turtingas, tuo nenuskurdindamas kitų. Vienintelė šios gerovės sąlyga – būti savimi, atrasti savo vietą pasaulyje ir kuo labiau realizuoti savąjį potencialą.

Dar vienas šio Reiki priesako aspektas – sąžiningumas, visų pirma santykiuose su pačiu savimi. Vidinė santarvė su savimi atveria kelius į tikrąjį vidinį „Aš“, o per tai – ir į visą egzistenciją. Sąžiningas santykis su savimi padeda matyti realybę paprastai ir aiškiai, be iliuzijų ir baimių projekcijos. Savo ruožtu tai leidžia mums lengvai orientuotis išoriniame pasaulyje, priimti kiekvienai situacijai adekvačius sprendimus.

Mūsų asmeninis autentiškumas sudaro palankias sąlygas atsiskleisti ir aplinkiniams žmonėms, formuoja partneriškus, tarpusavio pasitikėjimu paremtus santykius. Pagarba ir meilė savo darbui, kūrybiškas jo atlikimas ugdo sveiką savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis ir pasaulio harmonija.

1. „Būk malonus žmonėms“ (visam, kas gyva).

Visos gyvybės formos susijusios. Žmonės, gyvūnai, augalai ir kitos gyvos būtybės yra ta pati dieviška kibirkštis, sąmonės šviesa, „išpilstyta į skirtingus indus”. Ir, nors mūsų išoriniai pavidalai atrodo be galo įvairūs,  už šių skirtingų formų slypi ta pati energija, vibruojanti įvairiais dažniais.

Mokslininkai seniai įrodė, kad vadinamasis materialusis pasaulis yra energetinis fenomenas. Gyvybė Žemėje – tai vienas didžiulis organizmas. Kiekviena gyva būtybė – nuo dramblių ir banginių iki smulkiausių virusų ir mikrobų – yra šios vieningos sistemos dalis, sujungta su visuma sudėtingais energetiniais-informaciniais ryšiais. Šių ryšių susilpnėjimas gyvai būtybei dažniausiai pasireiškia kaip liga ar problema, o visiškai nutrūkus energetinei apykaitai, neišvengiamai ateina mirtis. Universali gyvybinė energija cirkuliuoja visuose egzistencijos lygiuose ir „maitina” visus gyvus organizmus.

Todėl didelė klaida ir siauraprotiškumas manyti, kad tik žmogus yra gamtos viešpats ir šeimininkas. Suvokiant save kaip nuo visumos nepriklausantį fizinį kūną, funkcionuojantį tik vidinės medžiagų apykaitos sąskaita, susiaurėja maitinančios energijos srautas, sutrinka jos apykaita. Neįmanoma pagerinti savo asmeninio gyvenimo, kenkiant kitoms gyvoms būtybėms – juk visi mes gyvename bendruose energetiniuose-informaciniuose laukuose. Izoliuodamasis savo siaurame ir ribotame pasaulėlyje, egoistiškai ir beatodairiškai niokodamas gamtos turtus, žmogus tampa panašus į vėžinę ląstelę, griaunančią visumą, t. y. galų gale ir save patį. Skirtingai nuo žmogaus organizmo, kur vėžinių ląstelių dauginimasis dažniausiai būna sąmoningai nekontroliuojamas procesas, gamta greitai ir efektyviai sprendžia šį klausimą – „amputacija” iš bendro gyvybinio konteksto vyksta automatiškai.

Meilė pasauliui prasideda nuo meilės sau. Įsivaizduokite, kokiu rojaus sodu pavirstų Žemė, jei kiekvienas žmogus iš tiesų mylėtų save – pasaulis būtų pilnas mylinčių žmonių! Suvokiant save kaip dalį didžiulės visumos, per meilę sau mes galime išplėsti šį jausmą visoms gyvoms būtybėms. Kaip teigė indų mistikas Šri Ravi Šankaras, „viskas šiame pasaulyje nuausta iš meilės”. Nustodamas mylėti, žmogus iškrenta iš bendro visuotinio konteksto. Bet kokia teigiama energija, nukreipta į save arba kitus, padeda gydyti visą planetą. Kita vertus, meilė ir geranoriškumas kitų atžvilgiu padeda labiau pamilti save patį.

Penki Reiki Priesakai Japoniškai

Shoufuku no hihoo

[Šofoku no hiho]

(Slaptas menas pritraukti laimę)

Manbyo no ley-yaku

[Manbijo no lėja]

(Stebuklingas vaistas nuo visų ligų (kūno ir sielos)

Kyo dake wa

[Kjo dake va]

(būtent šiandien)

1. Okoru-na

[Okoru na]

(Nepyk)

2. Shimpai suna

[Šimpai suna]

(Nesirūpink)

3. Kansha shite

[Kanča štė]

(Būk dėkingas)

4. Goo hage me

[Gjo hage mė]

(Pasišvęsk savo darbui (dirbk su savimi)

5. Hito ni shinsetsu ni

[Hito ni šinsetsu ni]

(Būk malonus kitiems)

Asa yuu gassho shite, kokoro ni nenji, kuchi ni tonaeyo.

[Asa ju gašo štė, kokoro ni nendži, kuči ni tonajo]

(Rytais ir vakarais atsisėsk Gašo  poza

ir kartok šiuos žodžius garsiai ir savo širdyje)

Shin shin kaizen, Usui Reiki Ryoho

[Šin šin kaizen, Usui Reiki Rjoho]

(Usui Reiki gydymas kūnui ir sielai  tobulinti)

Chosso Usui Mikao

[Čoso Usui Mikao]

(Įkūrėjas Mikao Usui)

(Frank Arjava Petter “Reiki. The legacy of Dr. Usui”.

Lotus Light Shangri-La. USA. 1998. pages 28-29 )