Šeimos konsteliacija

Šeimos konsteliacija – tai avangardinis psichoterapinis metodas, taikomas sisteminėje šeimos terapijoje, leidžiantis išvysti paslėptą šeimos tarpusavio santykių dinamiką ir problemų priežastis. Šį mokslą sukūrė Bertas Helingeris (g. 1925 m.) – žymus vokiečių kilmės psichoterapeutas.

Žodis „konsteliacija“ reiškia tam tikrų objektų išdėstymą erdvėje. Pavyzdžiui, žvaigždynų išsidėstymas danguje – tai žvaigždynų konsteliacija; kūrybiškai išdėlioję daiktus ant stalo, šią kompoziciją galėtume pavadinti daiktų konsteliacija.

Šeimos konsteliacija (arba išdėstymu) vadinamas tam tikros šeimos ar giminės narių sustatymas apibrėžtoje erdvėje, simbolizuojančioje tos šeimos gyvenimą. Atlikus šią procedūrą, paaiškėja šeimos narių tarpusavio santykiai, konfliktinės situacijos, įtampos zonos, giminės hierarchija ir dar daugybė svarbių dalykų, veikiančių tos šeimos narių gyvenimą, laimę ir likimą.

Šeimos konsteliaciją (išdėstymą) galima atlikti grupėje seminaro metu arba individualaus užsiėmimo metu. Šis metodas itin tiksliai atspindi objektyvią kliento šeimos situaciją, padeda atrasti konfliktų ir problemų priežastis, t.y. vietas, kuriose blokuojama meilės tėkmė. Naudojant specialias procedūras – interakcijas – atpalaiduojamos šeimoje susikaupusios įtampos, išsakomi esminiai jausmai, pagal galimybes užbaigiamos neužbaigtos situacijos. Visa ši procedūra atliekama su pagarba visiems kliento šeimos nariams, atsižvelgiant į diskretiškumo, etikos ir moralės principus.

Šeimos konsteliacija, atliekama su kliento šeimos narių reprezentatoriais - juos atstovaujančiais neutraliais „aktoriais“ — grupinėje terapijoje arba su tuos žmones simbolizuojančiais objektais individualioje terapijoje, grąžina šeimos sistemą į tvarkos ir harmonijos būseną. Šis rezultatas, pasiektas dirbant su simboline kliento šeima, veikia morfinį (informacinį) lauką, kuriame gyvena ir bendrauja reali kliento giminė. Todėl konsteliacija yra itin veiksmingas ir plačiai veikiantis terapijos metodas, žvelgiantis į šeimą kaip į gyvą organizmą, sistemą, kurią sudaro daugybė žmonių - ir gyvų, ir mirusių.

Todėl šį metodą galima prilyginti „operacijai“, kuri atliekama tik tuomet, kai yra neišvengiama, bet jokiu būdu ne dėl tuščio smalsumo ar teorinio intereso.

Šeimos konsteliacija yra rekomenduotina tais atvejais, kai:

1. žmogus išgyvena bet kokią realią kančią ir yra pasiruošęs pažvelgti į susiklosčiusią gyvenimo realybę bei prisiimti atsakomybę už tai,
2. šeimoje akivaizdžiai kartojasi tam tikri įvykiai (pvz., ankstyvos mirtys, nelaimingi atsitikimai, tragiški likimai), nors jos nariai labai stengiasi to išvengti,
3. iš kartos į kartą „perduodamos“ tam tikros ligos, tragedijos arba nelaimingi gyvenimo scenarijai (pvz., motinos, dukters ir anūkės šeimose moterys išsiskiria arba netenka vyrų, būdamos 35 metų amžiaus),
4. klientas niekaip negali išeiti iš „užburto rato“, t.y. besikartojančių gyvenimo situacijų, nors supranta jų destruktyvumą ir visaip stengiasi to išvengti,
5. tarsi be akivaizdžių priežasčių žmogų kankina depresija, gyvenimo beprasmiškumo jausmas, suicidinės (savižudiškos) mintys,
6. žmogus nesugeba užmegzti kokybiškų santykių su artimaisiais, yra susipykęs su tėvais arba išvis nežino apie savo kilmę,
7. galvojama apie įvaikinimą, globą ar dirbtinį apvaisinimą,
8. užsitęsia skausmingos skyrybos,
9. sutrikusi šeimos hierarchija, t.y. kai šeimos nariai yra apsikeitę savo vaidmenimis ir atsakomybe; konfliktų ir nesutarimų atveju.

Kadangi šeimos konsteliacija realiai veikia kliento šeimos situaciją, šis metodas taikomas dirbant tik su atsakingais, sąmoningais ir motyvuotais žmonėmis. Tokį seansą galima atlikti ne dažniau kaip kartą per pusmetį – maždaug tiek laiko prireikia, kad atliktas darbas „įleistų šaknis“ kliento gyvenime. „Geriau mažiau negu per daug“, — teigia auksinė šio metodo taisyklė!

Šeimos konsteliacijos seanso trukmė 1,5—2 val.