Item Content Class

Rita Šemelytė

Paslaptingas vibracijų, spalvų ir kvapų pasaulis

Namas, kuriame gyvena psichologė, Reiki meistrė, Aura-Somos dėstytoja Dalia Braziulytė, įsispraudęs tarp pilko ir niūraus Kauno daugiabučių kvartalo, paįvairinto ryškiom šviesom “rėkiančios” degalinės. Pravėrus kaimiškus vartelius, žengi takeliu pro senas obelis ir pasieki mažytį neišvaizdų namelį. Pasitinka linksmai amsėdamas šunelis, labinasi Dalios mama ir močiutė, o štai ir ji pati. Dar pora žingsnių ir patenki į kitą pasaulį. Akimirkai netenki žado: šiuolaikinis interjeras, pavertęs palėpę saulės užlieta spalvinga ir pagarba mistikai alsuojančia erdve.

Dalios pasaulis – tai subtilių vibracijų, kvapų ir spalvų pasaulis. Ir kai kiti dejuoja ir nuobodžiauja, ji gyvena pašėlusiu tempu, godžiai imdama iš gyvenimo viską, kas nauja ir nepažinta, ir atiduoda tai kitiems.

Balto chalato periodas

Vilniaus universitete studijuodama medicininę psichologija, Dalia visą laiką domėjosi praktine psichologija. Visos teorijos jai yra įdomios tiek, kiek paaiškina gyvenimiškus dalykus. Baigusi studijas norėjo būti arčiau žmonių ir pasirinko konsultacinį darbą Naujos Vilnios psichiatrinės klinikos ūmių psichozių skyriuje. ”Tai buvo drastiškas pasinėrimas į patologijos pasaulį. Iš pradžių jaučiau didelį entuziazmą, idealizavau paciento ir gydytojo santykius, norėjau padėti ligoniui. Tačiau šiuos įsitikinimus sugriovė gyvenimo realybė. Visas mano darbas apsiribojo paprasčiausia psichologine parama, kuri nepralaužė slogios ligoninės atmosferos”.
Jauna psichologė dirbdama ligoninėje tarsi pro raktų skylutę pažvelgė į vyrų pasaulį ir suprato, koks jis trapus ir pažeidžiamas. “Pamačiau žmones, kuriuos visuomenė kaip nepavykusius savo vaikus nukiša kuo toliau nuo savo akių. Dauguma jų ligoninėje praleidžia visą savo gyvenimą. Išmokau bendrauti su žmogumi, kuris nemato ir negirdi. Pasirodo, kad ir tada galima prisibelsti iki žmogaus sielos. Atlikdama psichologinę diagnostiką suvokiau, kad protas ir intelektas nėra svarbiausi dalykai. Bendraudama su tokiais, kurie intelekto prasme yra idiotai, pajutau kažką, ką galiu pavadinti siela”.

Po kelių darbo metų visai pašlijo jos pačios sveikata. Porą metų praleido ligoninėje, tačiau gydytojai nieko gero nežadėjo, nes negalėjo pašalinti ligos priežasties. Grįžusi į namus, daugiausia laiko praleisdavo lovoje.

“Kai subyrėjo mano kūnas, susimąsčiau, kaip aš noriu gyventi? Ar aš noriu visą savo gyvenimą praleisti dirbdama psichiatrinėje ligoninėje? Manau, kad per didelė prabanga vienoje vietoje dirbti, o kitoje vietoje - po darbo, gyventi taip, kaip nori ir leisti uždirbtus pinigus. Pradėjau galvoti, kad žmonės ligoninėje būna tol, kol serga, o pasveikę iš to kalėjimo išeina. Tuo tarpu aptarnaujantis personalas tame kalėjime praleidžia  visą savo gyvenimą. Aš nenorėjau būti kalėjime”.

Psichologija ir meditacija

Netikėtai vienas įvykis aukštyn kojomis atvertė visą Dalios gyvenimą. Laikraštyje ji perskaitė skelbimą apie šiuolaikinės meditacijos, psichologijos ir psichoterapijos seminarą. “Tuomet įsivaizdavau, kad tik psichologas, vilkintis baltą chalatą, gali pažvelgti į žmogaus sielą, įsikišti į vidinius procesus. Pamaniau, kad tai apsišaukėliai, sektantai, kuriuos reikia “demaskuoti”. Taigi į seminarą nuėjau todėl, kad jaučiau savo pareigą pasakyti žmonėms tiesą. Tačiau atsitiko paradoksas: ne aš juos atvedžiau į kelią, o jie mane. Jau po kelių minučių buvimo toje aplinkoje supratau, kad visas ankstesnis mano gyvenimas buvo ėjimas šia linkme. Tai buvo Ošo meditacijos seminaras, kuri vedė mokytoja iš Vokietijos. Seminaras man paliko ne tik gilų įspūdį, bet po savaitės aš tiesiog prisikėliau iš numirusių ir išvažiavau į seminarą Kijeve. Supratau, kad visos ligos, bėdos gyvenime ir ieškojimai nebuvo atsitiktiniai. Negalėjau sugrįžti atgal į savo kiautą. Akimirksniu apsisprendžiau, kad nusivelku savo baltą chalatą ir palieku klasikinį psichologės darbą”.

Prasidėjo ilgos kelionės po pasaulį, bendravimas su įvairiais žmonėmis, dvasiniais mokytojais. Dalia suprato, kad psichologija negali atsakyti į visus žmogaus klausimus. Tačiau ir meditacija negali padėti išspręsti konkrečių finansinių ar buitinių problemų. Taigi, reikia ir vieno, ir kito. Dalia savo darbe puikiai suderino šias dvi kryptis: psichologiją ir meditaciją.

Kiekviena civilizacija kvepia savaip

Dalia sako, kad jai patinka gyventi stebuklų pasaulyje. Vienas iš tokių stebuklų – kvapai. Intuityviai jais domėjosi seniai, nes turi labai jautrią uoslę.

Kiekviena civilizacija kvepia savaip. Pavyzdžiui, Egipto klestėjimo laikais, susitikusios dvi draugės galėjo užeiti į kvapų krautuvėlę, pasėdėti ir atsipalaiduoti. Joje sklandė įvairūs aromatai, kvepėjo džiovintos žolės.

“Pažintis su aromaterapija prasidėjo gana įdomiai. Prieš daugelį metų vaikštinėdama Londone užsukau į vaistinę ir nusipirkau eterinio aliejaus buteliuką. Mėgavausi jo kvapu, tačiau nieko tada neišmaniau apie eterinius aliejus. Pradėjau domėtis, skaityti knygas. Prieš porą metų nuvykau į Angliją, Reiki meistrų seminarą. Sutapimas, kad į tą patį miestą persikėlė aromaterapijos firma, kurios produktus aš naudojau. Pasinaudodama proga ir nuvykau pas juos artimiau susipažinti. Tuo metu direktorius buvo užimtas, nors aš ir neturėjau ypatingo noro su juo susitikti. Todėl labai nustebau, kai vakare suskambo telefonas: direktorius pasiūlė kartu papusryčiauti. Mane labai šokiravo tai, kad pusryčiai turėjo įvykti pusę aštuonių ryto. O man jau geriau mirti lėta mirtimi, nei taip anksti keltis. Tuo pačiu mane ir suintrigavo.

Tai buvo vienas iš mistiškiausių susitikimų mano gyvenime. Nuo pat pirmų akimirkų,  mes pradėjome bendrauti be jokių įžangų. Tai buvo labai įdomus, aukštos erudicijos žmogus, aromaterapijos pasaulio korifėjus. Janas Kusmirekas keliais žodžiais sugebėjo perteikti meilę kvapams ir alcheminį mąstymą”.

Nors Dalia jau buvo nusprendusi, kad jai pakanka darbo: Reiki – gydymo universalia energija ir Aura–Somos – holistinės terapijos, gydančios žmogaus dvasinį, emocinį ir mentalinį lygmenis. Ji negali plėstis į kitas sritis, o tik gilinti žinias jau pasirinktose, vis dėlto pasinėrė į naujus vandenis.

Dabar Baltijos šalyse Dalia veda aromaterapijos seminarus, praėjusį rudenį Palangoje suorganizavo pirmąją tarptautinę aromaterapijos konferenciją Baltijos šalyse “Aroma’2000 – ateities aromatas”. Taip pat ji mokosi The Institute of Traditional Herbal Medicine and Aromatherapy (Londone) ir The Fragrant Studies International Ltd. (Glastonburyje) – garsiausiuose aromaterapijos institutuose vakarų pasaulyje. “Mano gyvenimo ritmas maniakiškas. Miegu tik tris - keturias valandas, visą laiką ką nors organizuoju, rašau, vedu seminarus”.

Kaip svajones paversti realybe

Dauguma žmonių nepatenkinti savo gyvenimu, tačiau jie nemoka savo svajonių paversti realybe. O tai labai paprasta.

Dalia sako, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko mes norite. Paradoksalu, bet ji pastebėjo, kad žmonės nemoka ir bijo norėti. Kai įvardiname savo norus, mes fokusuojame į juos savo mintis. O kas yra mintis? Tai energija. Tai strėlė, paleista į tikslą. Ji turi žinoti, kur skrenda. Jei mūsų norai nesąmoningi, prieštaringi, gali atsitikti taip, kad mes šaudome į visas šalis ir net susižeidžiame patys.

Antras žingsnis: į savo norą reikia perkelti visus savo jausmus. Reikia norėti aistringai, visa širdimi, esybe, prigimtimi ir protu. Tada paleista strėlė lekia dar greičiau ir noras išsipildo. Tačiau čia slypi vienas pavojus. Ką daryti tada, kai jis išsipildo? Iš paskos seka visa grandininė reakcija: nauji žmonės, pasikeitimai gyvenime, naujas darbas ir t. t. Tai gana didelis iššūkis sau pačiam. “Manau, kad dauguma žmonių todėl ir pasirenka drungną vidutinybės gyvenimą, nes bijo didelių pasikeitimų. Nors vieną savo gyvenimo dalį kardinaliai pakreipus, keičiasi visas gyvenimas. Dauguma renkasi kompromisus, atsisako tikrojo savęs, paklusniai atlieka tuos vaidmenis, kurių tikisi aplinkiniai”, - sako Dalia.

Ji mano, kad vienintelė laisvė, kuri mums duota, tai laisvė būti savimi. Kito pasirinkimo mes neturime. “Negaliu sau leisti rašyti gyvenimo juodraštį”.

Bendrauju su panašiais į save

Dalia sako, kad prieš kelis metus negalėjo gyventi be ramios aplinkos ir pastovių draugų. Dabar viskas atrodo kitaip. Ji bendrauju su panašiais į save: jos draugai yra savo gyvenimo šeimininkai, smalsūs ir tobulėjantys žmonės. Vienintelio nėra, nes ji greitai keičiasi. Tuomet keičiasi ir žmonės aplink ją. “Man svarbiau kelios ypatingos valandos praleistos kartu, nei per visą gyvenimą ištęstas bendravimas. Susitikę pasidalinam tuo, ką esame atradę. Po to keliai vėl išsiskiria, kiekvienas pasineriam į savo ieškojimus”.

Kai Daliai pasidaro sunku, ji prisimenu vieną auksinę taisyklę: viskas prasideda nuo meilės sau. Ji leidžia sau nešioti kokybiškus apatinius drabužius, padovanoja sau aromaterapinį masažą, kitą malonią smulkmeną, kuri būna kaip atgaiva kūnui ir dvasiai. Labai mėgsta puoštis. Jaučiasi puikiai, kai girdi skimbčiojant auskarus, apyrankes ir vėrinius. Įdomiausius papuošalus jai padovanojo draugai vyrai ir net dvasiniai mokytojai. O kai labai daug dirba ir pavargsta, daro “shoping” terapiją arba kino vakarą – vieną po kito peržiūri keletą naujausių filmų.

Gyvenimas turi pradžia ir pabaigą

Prieš kelis metus Dalia patekusi į avariją suvokė, kad gyvenimas turi pradžią ir pabaigą. Ir pabaiga gali ateiti labai netikėtai. Reikia gyventi aistringai, nes laiko nėra daug. “Suvokiau, koks man brangus gyvenimas ir noriu į jį investuoti visą savo energiją.

Visos mano didžiausios svajonės įgyvendintos. Gal todėl, kad mano gyvenimas sukasi aplink savęs realizavimą, dvasinį tobulėjimą. Mano aistra - smalsumas, noras pažinti, kas yra dar toliau, už tos ribos, kurią jau pasiekiau”.