Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno diena“, 2009 m. spalio 10 d., Nr. 234 (18892)

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

„Deivės pasaulyje nėra vietos tamsai”

„Tik neklauskite manęs, kaip kepti kotletus, – perspėjo Dalia Braziulytė. – Geišos, mūzos galima klausti, kokiais aromatais iškvėpinti namus, bet ne kaip konservuoti agurkus.“

Ragana – vadinasi, reginti

Kas ji, ta rafinuota išpuoselėta moteris, kuri vaikščioja pasiramsčiuodama lazdele, bet užburia tokia stiprybe, tokiu pasitikėjimu savimi ir žavesiu, kad kiekvienas jos orbitoje atsidūręs vyras neišvengiamai pasitemps, o moteris suklus? Ji turi kažką raganiško. Tikrai. Ir D.Braziulytė to neneigia. „Ragana – nuo žodžio „regėti“, – sako ji.

Ši moteris valdingam, demonstruojančiam galią, verslo imperiją sukūrusiam vyrui gali akinančiai nusišypsoti: „Tu –  Dzeusas. Orientuotas į tikslą. Šalinantis iš kelio konkurentus. Nepakenčiantis kritikos. Trokštantis atsidavusios žmonos, vaikų, meilužių, pageidautina viso haremo.“ Ir tai greičiausiai bus labai taiklus šūvis.

O pramogų pasaulio prodiuseriui ji galbūt pasakys: „Tu – Hermis. Keliautojas, „makaronų kabintojas“, mokantis daug ir įtikinamai kalbėti, besisukantis ten, kur šviesos ir šurmulys, mėgstantis įspūdžius, nuotykius, dėmesį.“

Pagal išsilavinimą diplomuota psichologė D.Braziulytė, be daugybės dalykų, kuriais domisi, studijuoja ir senovės graikų archetipų mokslą.

Atpažinti savo prigimtį

„Trys archetipai apibrėžia savarankišką, nepriklausomą moterį, – kalba D.Braziulytė. – Tai – Atėnė, Artemidė ir Hestija. Jei moters psichikoje dominuoja Atėnė ir Artemidė, ji vargu ar ištekės. O jei ištekės, niekada nebus laiminga vien kurstydama šeimos židinį. Hestija gali jį kurstyti, bet nebus laiminga negalėdama gyventi jai reikšmingo vidinio gyvenimo – šiam archetipui reikia tylos, ramybės ir erdvės sau.“

Atėnė, Artemidė ir Hestija - trys moters savarankiškumą ir nepriklausomybę simbolizuojančios deivės, sako Dalia, yra karjeros moterų, vienuolių, moterų mokslininkių, šiuolaikinių amazonių archetipai.

O jei esi Demetros, Heros, Persefonės  atitikmuo, tau lemta būti gera žmona ir motina. Bet didelės karjeros darbe nepadarysi.

Jeigu įkūniji Afroditės savybes, esi  moteris Mūza – meniška, nekasdieniška, pati besirenkanti, su kuo bendrauti ir ką mylėti. Greičiausiai tavo gyvenimas nebus pilkas – jame netruks aistrų ir dramų.

Nuo Dzeuso iki Dionizo

„Vyrų archetipai irgi nusako požiūrį į šeimą, laisvę, karjerą, santykius su žmonėmis, – kalba D.Braziulytė. – Dzeusas, Poseidonas ir Hadas – tai dievai-tėvai, simbolizuojatys vyrus-vadovus. Savo sferoje – versle, politikoje, mene – jie siekia valdžios, autoriteto, pavaldinių paklusnumo. Namuose jų turi laukti moterys, vaikai ir šilta vakarienė. O už namų ribų, pageidautina,  – meilužė.“

„Dievai-sūnūs Apolonas, Hermis, Arėjas, – tęsia Dalia, – simbolizuoja vyrus, kurių prigimtis liepia būti kariais, keliautojais, sportininkais, šokėjais, vadybininkais, prodiuseriais.“

Vyrai, kurių archetipas yra mitologinis Hefaistas, turi auksines rankas. Jie meilę savo moteriai įrodinėja darbais, bet nemoka grakščiai kalbėti. Jų dažnai tyko priklausomybės nuo svaigalų pavojus. Iš dalies todėl, kad mūsų visuomenėje hefaistai nuvertinami.

„O Dionizas, – sako D.Braziulytė, – buvo Dzeuso mylimas, bet žmonių dažnai nemėgtas sūnus. Tai labai charizmatiška asmenybė. Ir kartu paslaptinga, neprognozuojama. Dionizo archetipui priklauso daug šou žvaigždžių.“

Viena iš nepriklausomųjų

„Jei žmogus gyvena savo archetipe, nesiekdamas perlaužti savo prigimties, jis būna laimingas. Bet jei bando įsprausti save į rėmus, prieštaraujančius jo prigimčiai, prasideda dramos“, – kalba Dalia.

Ji sako, kad žmogus privalo gerai  įsisąmoninti, kas yra jo sfera. Nes būti laimingam šeimoje ir naudotis nežabota laisve – neįmanoma. Arba norėti pavyzdingai kurstyti namų židinį ir stebinti savo profesiniais pasiekimais. Bandant suderinti nesuderinamus dalykus, žmogus gali išsiderinti, palūžti, susirgti.

Paklausta, kokia jos archetipinė deivė, ji nusijuokia: viena iš tų, nepriklausomųjų. Ar tai reiškia, kad jai svetimas namų šeimininkės amplua? „Tai tikrai ne man“, – sutinka D.Braziulytė.

O kaipgi jos vyras, gražuolis egiptietis? Lietuvos žiniasklaidoje buvo pranešimų, kad lietuvė psichologė D.Braziulytė apsistojo Egipte ir ištekėjo už vietinio arabo. Jis už ją jaunesnis, išvaizdus, protingas, išsilavinęs, o savo žmoną, kurios pavardė dabar jau D.Braziulytė-El Amary, egiptietis nešiojąs ant rankų.

Egiptui leidžia pailsėti

Kodėl D.Braziulytė-El Amary Lietuvoje, o ne viloje Hurgadoje?

„Manyje dominuoja amazoniškos deivės, – plačiai nusišypso Dalia. – Egiptas mane ir traukia, ir stumia. Labai smagu ten nuvažiuoti ir pabūti tikra moterimi – mylima, dievinama. Bet neįsivaizduoju savęs laimingos be mano darbo, be mano veiklos. Tai neatsiejama mano gyvenimo dalis. Todėl kartais Egiptas nuo manęs pailsi.“

D.Braziulytė kalba apie tai, kad viskas gyvenime turi savo kainą. „Jei tavo vertybė yra laisvė, neišvengiamai turi kažką dėl jos aukoti. Ši auka bus šeimos idilė, santykiai su kitu žmogumi, namų šiluma“, – sako ji.

„Galėčiau pasakyti taip: iš visų gyvenimo vyrų aš renkuosi save“, – nusijuokia D.Braziulytė.

Iš Egipto į Kauną Dalia parsivežė giluminio nardymo meistrės sertifikatą ir kalaitę Kapučino. „Grynaveislę Egipto kiemsargę“, – šyptelėja psichologė.

Kančia – didžioji mokytoja

D.Braziulytė įsitikinusi, kad faktorius, labiausiai žadinantis sielą, yra kančia. Tik patyrus kančią, dvasinį skausmą, įsijungia žmogaus sielos raumuo.

„Mano ekstravagancijos paslaptis yra „trečia koja“, – parodo Dalia į lazdelę, kuria ramsčiuodamasi ji vaikšto.

„Kai kūnas yra ne toks, kokio norėtum, savo gyvenimą turi kažkaip pritaikyti prie jo, – kalba ji. – Niekada nereikia įsijausti į aukos vaidmenį, nors visi žinome, kad šis pasaulis ne rojus, ne Jamaika. Tai gana žiauri vieta.“

Nuo kūdikystės kaulų liga serganti Dalia patyrė dešimt operacijų. Sunkiausia buvo ta, kurią ji ištvėrė ant operacinės stalo po avarijos. Kaip tik tada D.Braziulytė suvokė, kokia didelė gali būti dvasios jėga.

Jos kaulai nenorėjo suaugti, ir medikai rengėsi dar vienai operacijai. Dalia pasitelkė visas savo žinias, visas dvasios praktikas, ir po savaitės gydytojai konstatavo: „Stebuklas. Jūsų kaulai gyja žaibiškai.“

Sukūrė tinklalapį

Vizualizacija, meditacija, reiki, aromaterapija, aurasoma – tai metodai, padėję pasveikti D.Braziulytei. Ar ji, psichologė su Vilniaus universiteto diplomu, rimtai tiki tais spalvotais buteliukais, kvapais, rytietiškais energiniais pratimais?

„Žinoma, tikiu, – nusišypso Dalia. – Kaip galėčiau atmesti tai, kas turi senas ir gilias šaknis, tradiciją ir, kaip pati įsitikinau, poveikį?“

„Psichologijoje turiu uoslę naujiems dalykams, – kalba ji. – 1994-aisiais sau atradau reiki, paskui – aurasomą, aromaterapiją. Pradėjau gilintis į Berto Helingerio sisteminę šeimos psichoterapiją. Visos šios naujienos pasklido po Lietuvą ir Baltijos šalis.“

„Neseniai startavo mūsų tinklapis „deivespasaulis.lt“, – sako Dalia. – Jame viską paaiškinau.“

Atsivertus šį tinklalapį po kerinčiai gražiu Sigutės Ach paveikslėliu glūdi D.Braziulytės žodžiai apie save: „Apibūdinčiau save kaip Moterį, Skorpionę, Psichologę, Keliautoją, Nardytoją ir Ekstravagantišką Gyvenimo Mylėtoją.“

Gyventi, o ne vegetuoti

Ką reiškia – ekstravagantiška gyvenimo mylėtoja?

Tai reiškia, sako Dalia, kad tu labai aiškiai suvoki, jog baisu yra nugyventi gyvenimą kaip daržovei – nuo lovos iki šaldytuvo ir nuo darbo iki namų. Be  krypties, vektoriaus, keliant sau vienintelį tikslą, kaip prastumti dieną. „Gyvenimas per trumpas, kad rašytum juodraštį“, – kalba ji.

„Gražus vidinis pasaulis kainuoja daugiau nei tobulas kūnas, – sako D.Braziulytė. – Jei žmogus neinvestuoja į savo vidų, nesistengia suvokti, kas ir dėl ko jis yra šiame pasaulyje, jis tampa apsėstas išorinio grožio idėjos. Bet tai reiškia, kad jis negerbia gyvenimo.“

„Mūsų visuomenė paklaikusi dėl išorinio grožio, – kalba psichologė. – Dabar – aukso amžius plastikos chirurgams. Bet jei moteris neišgyvena raukšlių, žylančių plaukų ir vystančio kūno stadijos, jei nenori su ja susitaikyti, ji uždaro savo sielą stikliniame karste.“

Violetiniai spąstai

„Neseniai išėjau pasivaikščioti po miestą, – pasakoja Dalia. – Nuėjau į parduotuvę. Violetinė. Ant bangos – vis dar violetinė spalva.“ Ką tai sako jai, spalvų terapijos aurasomos specialistei?

„Intensyvi violetinė yra septintosios čakros spalva, – kalba D.Braziulytė. – Tai dvasingumas, ryšys su Visata, gydymas, filosofija, dvasinė praktika. Bet kai žmogus nenaudoja savo dvasingumo pagal paskirtį, užblokuota violetinė įgyja kitą reikšmę. Tai – priklausomybės, depresija, krizės, suicidinės nuotaikos, galvos skausmai, nemiga, nuobodulys. Gyvenimas tarsi vyksta, bet tu jame neįžvelgi nieko gero.“

„Violetinę spalvą aš siečiau su vampyrų mada, – kalba psichologė. – Pastebėjote, kad vampyras pas mus jau tapo teigiamu herojumi? Apie geruosius vampyrus kuriami romanai ir filmai. Vampyras simbolizuoja požeminį pasaulį. Sakyčiau, mūsų dvasios pasaulį, kuris, nors ir tokiais nebrandžiais simboliais, šaukiasi dėmesio.“